Palydos į gyvenimą – su tapyba ir mėnulio būgnų garsais

Eglė MIČIULIENĖ

Paskutinį birželio šeštadienį pro Vilkaviškio autobusų stotį ėjusių žmonių žvilgsnius traukė prie molbertų stovintis jaunimas, tapantis paveikslus skambant užburiančiai perkusinių instrumentų muzikai.

Paveikslus tapę šešios merginos ir vaikinas – šiemetiniai abiturientai, Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro dailės studijos ugdytiniai. Tai buvo paskutinis bendras jų, kaip moksleivių, užsiėmimas: vėliau, jei kada ir sugrįš aplankyti vadovės ar surengs bendrą dailės plenerą, jie bus studentai, o gal jau ir savo profesijos meistrai. O ta profesija greičiausiai bus susijusi su menais, nes tokią kryptį rinkosi visi dailės studiją šiemet paliekantys jaunuoliai. Juos sudomino architektūra, grafinis dizainas, juvelyrika. Viena mergina, prieš pasirinkdama studijų kryptį, nutarė padirbėti tatuiruočių salone, o dar viena nutarė rinktis kiek kitokią meno šaką – aktorystę.

Dailės studijos vadovė Stasė Zelinauskaitė, pasitarusi su jaunimu, sugalvojo surengti netradicinę išleistuvių dieną: tapybą sujungti su muzika ir gamta. Norėjosi kitokios, neįprastos šventės, juolab kad ir metai neįprasti: visi išvarginti karantino, pasiilgę bendravimo. O ir pačiai dailės studijai šie metai neeiliniai, jubiliejiniai – minimas gyvavimo trisdešimtmetis.

Taigi mėgaudamiesi geru oru, puikia aplinka ir fantastiška vadinamųjų mėnulio būgnų muzika, žaliose autobusų stoties prieigose jaunuoliai tapė abstrakcijas – tai, ką tuo metu išgyveno.

Praeiviai stebėjo kūrybos procesą, džiaugėsi tapančiu jaunimu, o stotyje įsikūrusios kavinukės darbuotojos tapytojus apdovanojo ledais.

„Vaikai atsipalaidavo po egzaminų streso – muzika, tapyba, spalvos žmogui daro gerą įtaką. Tai buvo lyg ir paskutinė pamoka, nors niekas nieko jau nemokė, jie patys puikiai pasiruošę kurti“, – savo ugdytiniais didžiavosi S. Zelinauskaitė.

Anot pedagogės, visi šie jaunuoliai į meno pasaulį atėjo savo noru ir džiaugiasi tuo, ką daro.

„Kiek Vilkaviškyje dirbu, matau, kad kūrybingų jaunų žmonių čia tikrai yra. Smagu ugdyti jų kultūrinį pamatą. Žinoma, jie užauga ir išvažiuoja studijuoti, kurti, gyventi – prašiau, kad nepamirštų, sugrįžtų aplankyti“, – čia S. Zelinauskaitė truputį prityla: vadovės akyse blyksteli ašara.

Tačiau studentai tikrai sugrįžta. Pasiskolinti modelio, paklausti vadovės patarimo ar tiesiog aplankyti, pabendrauti. Jaunimas atveža parodyti ir tai, ką sukūrė studijų metu.

Paskutinę pamoką nutapyti abiturientų darbai vėliau bus eksponuojami toje pačioje autobusų stotyje. O šiuo metu ten galima apžiūrėti kitus Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro dailės studijos ugdytinių paveikslus, molio dirbinius.