Neseniai redakciją pasiekė nuotrauka iš paežerės Vygrelių kaime, Gražiškių seniūnijoje.
Vietos nepalikta
Žinutę su nuotrauka atsiuntęs žmogus rašė, kad, jo žiniomis, pagal įstatymą tvora gali būti ne arčiau kaip 5 metrai nuo vandens telkinio. Tuo tarpu Vygreliuose, prie Giliojo ežero, privataus gyventojo valdos aptvertos visiškai prie kranto, tokiu atstumu, kad pro tarpą tarp vandens ir tvoros nepraeitų net žmogus.
Apie galimą pažeidimą informavome aplinkosaugininkus.
Aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Vitas Bakas patvirtino, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinių vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti bendro naudojimo rekreacines teritorijas. Tai reiškia, kad vandens telkinių pakrantės turi būti laisvai prieinamos visuomenei.
„Tačiau paskutiniu metu panašių nusiskundimų nesame sulaukę. Prieš keletą metų, kai rengėme akcijas „Tvora“, tokių atvejų buvo, bet šeimininkai užtvarus pašalino geranoriškai, nelaukdami, kol bus nubausti“, – kalbėjo vyr. specialistas.
Aptvėrė nuo bebrų
Aplinkosaugininkai nuvažiavo į minėtą vietą prie Vygrio ežero, vietinių dar vadinamo Giliuoju, ir patikrino situaciją. Tvora paežerėje iš tiesų buvo rasta.
„Sakyčiau, ne tvora, o tvorelė – ji siekė kelius ir buvo padaryta iš vielinio tinklo, prilaikomo bambukinių kuoliukų. Iškart susisiekiau su sklypo savininku“, – kalbėjo V. Bakas.
Užtvertos teritorijos šeimininkas pareigūnui paaiškino, kad tokiu būdu norėjo apsisaugoti nuo nekviestų svečių. Tik ne nuo žmonių, o nuo bebrų, gyvenančių Vygryje ir besibraunančių prie sklype augančių medžių. Vyras teigė net nepagalvojęs, kad dėl tokio žemo užtvaro žmonėms kils problema, – jo nuomone, tvorelę galima tiesiog perlipti ir praeiti šiapus jos.
Tačiau įstatymas numato, kad vandens apsaugos juostose neturi būti jokių užtvarų – ne tik tvorų, bet ir gyvatvorių, spygliuotų vielų, vytelėmis perpintų kuolų ir pan.
Apie tai informuotas sklypą prie Vygrio turintis žmogus nė nemanė ginčytis ir tą pačią dieną tvorą pašalino.
Ketina didinti baudas
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, laisvas praėjimas vandens telkinio pakrante, priklausomai nuo vandens telkinio dydžio, turi būti 5–25 metrai.
Už tvoras, ribojančias praėjimą vandens telkinio apsaugos juosta, gyventojams gresia administracinė bauda nuo 30 iki 140 eurų.
Tačiau šiemet balandį buvo pritarta Seimo nario Lino Jonausko inicijuotoms Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisoms, kuriomis numatoma baudas gerokai padidinti. Už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą siūloma numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 400 iki 750 eurų baudą.
Tuo pat metu „palaimintos“ ir šio Seimo nario pasiūlytos pataisos keliskart didinti baudas už neteisėtą važiavimą per miško paklotę bei baudas įmonių vadovams už nuotekų tvarkymo pažeidimus.
Pritarus šioms ANK pataisoms, jos perkeltos svarstyti į Seimo komitetus.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.