Liepos 14-ąją šalia Vištyčio malūno, ant Ilgojo kalno, buvo surengta Vištyčio žydų Holokausto aukų paminėjimo popietė. Būtent čia lygiai prieš 80 metų brutalia vokiečių okupacinės valdžios iniciatyva buvo sušaudyta per šimtą žmonių.
Atminimo popietėje dalyvavo savo įžvalgomis pakviesti pasidalyti Vilkaviškio rajono istorijos entuziastai. Medikas, knygos , , Afganistano daktaras” autorius, Vištyčio krašto istorijos puoselėtojas Vilius Kočiubaitis kalbą pradėjo statistiniais duomenimis. 1941 m. Vištytyje vokiečių iniciatyva buvo nužudyta apie 220 žmonių – daugelis jų žydų kilmės, tačiau buvo ir lietuvių, kitų tautybių atstovų, kurie vienaip ar kitaip neįtiko okupacinei valdžiai.
1941 m. liepos 14-ąją buvo nužudyti 135 žmonės. V. Kočiubaitis sakė esąs dėkingas likimui ir Lietuvos valstybės istorijos archyvui, jog kai ieškojo informacijos, jam pavyko identifikuoti visus 135 pasmerktuosius myriop.
Susirinkusieji į minėjimo popietę pagal žydišką tradiciją prie aukų atminimo paminklo sudėjo akmenėlius, organizatoriai perskaitė visų lygiai prieš 80 metų su gyvenimu atsisveikinusių vardus bei pavardes.
Vištyčio krašto istorikas Juozas Jurkynas papasakojo savo mamos Viktorijos Debesaitytės, regėjusios kruvinuosius Vištyčio žydų Holokausto įvykius, prisiminimus. Istorikas pripažino, jog jo šeimą taip pat galėjo ištikti tragiškas likimas, jei motina iš tuometinės policijos „už lašinių paltį“ nebūtų išpirkusi J. Jurkyno tėvo bei kitų pažįstamų suimtųjų.
Istorikas teigė, jog prieš karą, nepaisant skirtingų religijų, kalbų bei papročių, Vištytyje draugiškai sugyveno lietuviai, lenkai, rusai, žydai, todėl neįmanoma suvokti beprasmiškų žudynių. J. Jurkynas linkėjo skiepyti žmogiškąsias vertybes ateities kartoms ir kaskart aplankius Ilgąjį kalną pagerbti Holokausto aukas akmenėliu.
Vištyčio Petro Kriaučiūno mokyklos-daugiafunkcio centro istorijos mokytojas Algirdas Merkevičius žydų tautos genocidą vadino , , nuodingų idėjų rezultatu“ ir svarstė, kad visai žmonijai turėtų būti nepriimtina neapykanta kitaip mąstantiesiems. Pedagogas skatino nepamiršti Holokausto aukų bei išreiškė viltį, jog į tokius minėjimus kaip šis kasmet susirinks vis daugiau žmonių.
Ilgametis muziejininkas, apybraižų knygos „Dingusios tautos pėdsakais“ autorius, istorikas Antanas Žilinskas savo kalboje žydų tautą pavadino ypatinga – garsia iškiliais menininkais, mokslininkais, Nobelio premijos laureatais. Istorikas perskaitė savo kūrybos eilėraštį žydų istorijos tematika , , Hallelujah“. Pateikęs jį Mažajam poezijos pavasariui A. Žilinskas tapo diplomantu.
Savo atliekama muzika dalijosi Vištyčio regioninio parko folkloro ansamblis „Šilojai“, Girėnų kultūros namų kapelos „Versmė“ vadovė Nomeda Klimauskienė su dukra. Vištyčio vėjo malūno viduje buvo galima stebėti vaizdo projekciją su senosiomis fotografijomis, kuriose įamžintos Vištyčio žydų gyvenimo akimirkos.
Lukas RAKAUSKAS
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.