Toma BIRŠTONĖ
Netoli Pilviškių įsikūrusi Lipkevičių šeima prieš pusmetį ėmėsi naujos veiklos. Šeima pradėjo liofilizuoti (džiovinti šaltyje) avietes, braškes, vyšnias bei juoduosius serbentus.
Nusprendė rizikuoti
Ieva Lipkevičienė pasakojo, kad uogų liofilizavimu domėjosi senokai – tuomet, kai Lietuvos rinkoje pasirodė pirmieji šaltyje džiovinti produktai. Veikli moteris nemanė, kad įprastas gyvenimo ritmas pasikeis ir karantinas sujauks nusistovėjusią tvarką. Edukacijas visoje Lietuvoje vedusi Ieva turėjo sustabdyti šį darbą ir ieškotis kitos veiklos.
Dar prieš keletą metų šeima manė, kad aštuonių hektarų plote auginamus serbentus ne tik pardavinės, bet ir gamins iš jų uogienes, spaus sultis. Tačiau minėtų produktų pasiūla šalyje gana didelė, todėl jie nutarė ieškotis kitos verslo nišos. Lipkevičiai nusprendė steigti savo prekinį ženklą „7 prie stalo“ ir pardavinėti šaltyje džiovintas uogas.
„Prieš dešimtmetį atsiradę liofilizuoti vaisiai ar daržovės buvo tikra naujovė. Mes jų nusipirkdavome, paragaudavome ir retkarčiais pasvajodavome, kad būtų smagu patiems užsiimti šia veikla, ištisus metus valgyti vaisius, kurie nepraradę savo išvaizdos bei vitaminų gausos“, – pasakojo I. Lipkevičienė.
Gausu vitaminų
Už paramą ir asmenines lėšas šeima įsigijo specialios šaldyti skirtos įrangos ir pradėjo pirmuosius bandymus. Daugiausiai su produktais darbuojasi pati Ieva. Moteris taip pat užsiima produkcijos pakavimu, bendrauja su pirkėjais ir rūpinasi kitais vadybiniais reikalais. Žinoma, prieš tai ji perskaitė nemažai literatūros, gerų patarimų gavo iš pardavėjų, kurie pardavė liofilizatorių.
Anot I. Lipkevičienės, liofilizuoti galima viską, kas turi drėgmės. Iš produktų vakuume šalčiu ištraukiama drėgmė, todėl jie lieka sausi bei traškūs. Be to, išsaugomos kone visos naudingosios medžiagos. Po liofilizavimo uogos ir vaisiai nekeičia formos, spalvos, išlieka jų aromatas ir skonis. Įdomu tai, jog liofilizuota uoga būna 10 kartų lengvesnė nei prieš džiovinimą, jos tinkamumo vartoti laikas yra labai ilgas. Pašnekovė juokavo, kad liofilizuotus produktus galima vadinti ateities maistu.
Jaunoji verslininkė pasakojo, kad didžiąją dalį produkcijos parduoda interneto svetainėje, o pagrindiniai pirkėjai – didmiesčiuose gyvenantys žmonės. Moteris buvo maloniai nustebusi, kad ir vietiniai gyventojai gan greitai pamėgo liofilizuotas uogas. Šiuo metu Lipkevičių siūlomą asortimentą sudaro liofilizuotos braškės, avietės, vyšnios ir juodieji serbentai. Uogų galima įsigyti elektroninėje parduotuvėje www.7priestalo.lt, Vilkaviškio autobusų stotyje įsikūrusioje parduotuvėje „Premo“, taip pat netoli Gižų esančioje „Provincijos mėsoje“.
Verslininkė prasitarė, kad ateityje galvoja prekiauti liofilizuotų uogų milteliais. Jie gali būti naudojami kaip natūralus maistinis dažiklis, taip pat įvairiems šaltiems gėrimams ruošti, padažams, skystiems patiekalams gardinti.
Ilgas procesas
Moteris pasakojo, kad kiekvieną uogą ar daržovę reikia liofilizuoti skirtingai. Pavyzdžiui, šaltalankio uogas būtina subadyti, nes per storą odelę sunkiai pasišalina drėgmė. I. Lipkevičienė mėgsta eksperimentuoti su įranga, todėl šaltyje džiovinti bandė ne tik uogas, bet ir įvairias daržoves, netgi pavasarines gėles. Gardumynais ji vaišina į sodybą atvykstančius svečius, kai kada veda edukacines veiklas turistams, supažindina juos su liofilizavimo procesu, papasakoja apie tokių produktų naudą organizmui.
Ieva džiaugėsi, kad liofilizuotus skanėstus labai mėgsta jos vaikai. Jie kartu leidžiasi į kūrybines dirbtuves virtuvėje – gamina įvairius desertus. Turbūt daugelis net nebūtų pagalvoję, kad liofilizuotą uogą pamerkus į skystį ji prisipildo drėgmės ir tampa tokia pat šviežia, kaip prieš džiovinimą.
„Visuomet baiminuosi dėl to, jog įjungus aparatą netyčia gali dingti elektra. Tuomet šaldymui paruošti produktui nueitų niekais. Džiovinimo procesas gana ilgas. Jis gali užtrukti iki 6 parų, todėl nuolat reikia stebėti, užeiti į patalpas ir įsitikinti, ar viskas gerai.
Be to, liofilizuojant suvartojama labai daug elektros energijos, todėl produkcija nėra pigi“, – kalbėjo pašnekovė.
Norėtų plėstis
Kalbėdama apie ateities planus jaunoji verslininkė prasitarė, kad norėtų labiau įsitvirtinti rinkoje ir pirkėjams pasiūlyti ne tik uogų. Moteris savo darže augina vyšninius pomidorus. Užderėjus pirmajam derliui pradės eksperimentuoti su jais. Ji taip pat galvoja, kad populiarumo turėtų sulaukti ir egzotiškieji smidrai.
„Norėčiau, kad ši veikla taptų smulkiu šeimos verslu. Auga vaikai, vyriausiajai dukrai tuoj penkiolika. Jeigu ji norės, netrukus galės čia darbuotis. Norėčiau, kad tėvai iš užsienio grįžtų gyventi į Lietuvą. Jei viskas įsibėgės, darbo ir jiems čia užtektų“, – ateities planais dalijosi I. Lipkevičienė.
Virtuvėje daug laiko praleidžianti ir ruošti maistą mėgstanti moteris prasitarė, jog būtų labai smagu savo kaimo turizmo sodyboje turėti nedidelę kavinukę ar kepyklėlę. Čia ji galėtų gaminti įvairius desertus ar kepti pyragėlius su liofilizuotomis uogomis ir pavaišinti atvykstančius turistus.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.