Daugiabučiuose gyvenantys senjorai pasigenda ramybės

Kartų problema – ko gero, šitaip būtų galima įvardyti tai, kas vyksta daugiabučiuose tarp senųjų jų gyventojų ir naujai atsikraustančių jaunų šeimų. Vienareikšmišką šios problemos sprendimą vargiai pavyktų rasti – galima patarti nebent abiem pusėms apsišarvuoti pakantumu.

Ramybė baigėsi

Dėl to, kad daugiabučių kiemuose siaučiantys vaikai tranko laiptinės duris, laužo medžius ar nutrypia gėles ir suolelius, skundų sulaukiame gan dažnai. Šįkart į redakciją kreipėsi vilkaviškietė, Nepriklausomybės gatvės 66-o namo gyventoja. Susinervinusi solidaus amžiaus moteris skundėsi, kad nebežinanti, kur kreiptis, nes į jos laiptinę atsikrausčiusios gausios šeimos vaikai niokoja daug metų pačių gyventojų kurtą grožį.

– Gyvenu pirmame aukšte, tai pro langą nuolat matau, kaip vaikai viską niokoja ir laužo. Apačioje, po langais, įsirengėme gėlių darželį, jį prižiūrime, tačiau vaikai tai ką numina, tai nulaužia, – skundėsi solidaus amžiaus gyventoja Aldutė. – Žiemą paberiame paukšteliams maisto, tai ir tą išmėto.

Moteris pasakojo, kad problemos jų name prasidėjo, kai nusipirkusios butus atsikraustė kelios gausios šeimos. Tuomet ir baigėsi ramybė daugiabutyje.

– Pirmiausia jie remontavosi butus, tai kalė, triukšmavo, darbininkai nupėdavo laiptus, tačiau šeimininkai nematė reikalo išsivalyti. Jau tada tarp tų šeimų ir kaimynų kilo konfliktas, – žurnalistams pasakojo daugiabučio gyventoja.

Iškvietė policiją

Tačiau pagaliau baigęsi remontai nebuvo vienintelė problema. Senjorių ramybė buvo sudrumsta, kai atšilus orams vaikai pasklido daugiabučio kieme. Aldutė skundėsi, kad laiptais aukštyn ir žemyn nuolat bėgiojantys mažamečiai, kurie dar visai nedideli – gal 5–8 metų, kartais apspardo ir jos duris. Moteris bandė sudrausminti vaikus, tačiau mažylių tėvai iškvietė policiją.

– Policijos pareigūnams jie pasiskundė, kad per mane vaikai bijantys eiti į lauką. Bet aš juk jiems nieko blogo nedarau, pati nuo jų kenčiu. Išklausę mano paaiškinimo policininkai išvyko ir daugiau neatvažiavo, – pasakojo Aldutė.

Kaimynus erzina ir tai, kad laiptinės aikštelėje vaikai susistato dviračius bei paspirtukus. Šie trukdo žmonėms prieiti prie pašto dėžučių, nušluoti laiptus.

– Kai kažkas iškabino skelbimą, kad nestatytų paspirtukų, vaikų tėvai puolė ieškoti kaltų, ėjo per butus ir klausinėjo, – pasakojo Aldutė. – Bėda ta, kad jie, matydami, kaip vaikai laužo, niokoja mūsų kuriamą grožį, tik juokiasi. Kai bandėme apie problemą kalbėtis su vaikų tėvais, išgirdome, jog norintys ramybės senjorai turėtų keltis gyventi į kaimą. Tai gal namo administratorius mums galėtų padėti spręsti šią problemą?

Trūksta tolerancijos

Daugiabutį administruojančios UAB „Vilkuva“ vadovas Arūnas Mičiulis sakė, kad į juos minėto namo gyventojai nesikreipė. Tačiau net jeigu kreiptųsi, ko gero, auklėti vaikus – ne administratoriaus funkcija.

– Vaikai yra vaikai, ir visi jais buvome. Suprantama, kad senjorai nori daugiau ramybės, o vaikams norisi siausti – ir tai amžina, neišsprendžiama problema, – kalbėjo A. Mičiulis. – Žinoma, jei vaikai niokoja turtą ir galima įžvelgti, kad dėl to kalti jų neprižiūrintys tėvai, turėtų įsikišti vaiko teisių apsaugos specialistai. Tačiau geriausia, kai kaimynai vieni kitų atžvilgiu elgiasi tolerantiškai. Tada abiem pusėms kompromisą rasti lengviau.