Žaislų kūryba – tai poilsis ir terapija

Toma BIRŠTONĖ

Vilkaviškietė Romena Balsienė tikriausiai niekada nebūtų pagalvojusi, kad rankų darbo žaislai taps neatsiejama jos gyvenimo dalimi, o laisvalaikį užims kūryba. Moters rankomis kuriami žaislai gali tapti ne tik geriausiu mažųjų draugu, bet ir dailia namų puošmena.

Kūrybinė veikla

Nuo pat mažens Romenai patiko nerti servetėles, megzti ir užsiiminėti įvairiais kruopštumo ir susikaupimo reikalaujančiais rankdarbiais. Šiandien R. Balsienė beveik visą laisvalaikį skiria didžiausiam savo pomėgiui – lėlių ar kitų minkštų žaislų gamybai. Ji gali valandų valandas sukirpinėti ir siūti lėlių rūbus, apmegzti įvairius žaislus, gaminti lavinamuosius kubus. Visai neseniai vilkaviškietė pradėjo siūti pledus kūdikiams, daryti vadinamuosius migdukus bei vyšnių kauliukų pagalvėles.

Moteris pasakojo, kad viskas prasidėjo kiek daugiau nei prieš dvejus metus. Pradžioje ji mokėsi iš gipso daryti lėles interjerui puošti, bet suprato, kad ši veikla ne jai. Lėles reikia lipdyti greitai, nes gipsas tuoj stingsta ir sunku išgauti reikiamą formą.

Vėliau moteris sumanė pasiūti medžiaginę lėlę.

„Man visada labai smagu dovanoti savo rankomis padarytą dovaną. Todėl kai sūnus gavo kvietimą dalyvauti krikštynose, pagalvojau, kad imsiu ir sukursiu išskirtinę dovaną. Mintyse pradėjau dėlioti, kaip turėtų atrodyti žaislas. Pavyzdžių teko ieškoti ir internete. Pirmoji lėlė man pačiai paliko didelį įspūdį, buvau patenkinta tuo savo darbu. Taip ir atradau šitą širdžiai mielą veiklą“, – prisiminimais dalijosi R. Balsienė.

Laisvalaikio užsiėmimas

Siūlus, adatą, medžiagas, dirbtinius plaukus ir kitas priemones, reikalingas žaislui sukurti, moteris ima į rankas tik tada, kai nori pailsėti, visiškai atsipalaiduoti. Romena pasakojo, kad iš visų rankdarbių labiausiai jai patinka kurti lėles. Tačiau kai tokia veikla šiek tiek pabosta, į rankas ji ima vąšelį, siūlus ir neria.

Dažniausiai žaislai gaminami iš įvairių audinių: lino, medvilnės, aksomo. Lėlės vidus užpildomas sinteponu. Moteris nesinaudoja jokiais trafaretais ar iškarpomis. Anksčiau ji visus darbus atlikdavo rankomis, tačiau neseniai įsigijo siuvimo mašiną, ir tai, pasak pašnekovės, labai palengvino bei paspartino procesą.

Medžiagų ar kitų reikalingų priemonių moteris randa visur: tiek savo spintose, tiek aprangos ar specializuotose tekstilės parduotuvėse. Daug atraižų Romenai atiduoda sesuo siuvėja. Moteris juokauja, kad kartais net pati nustemba, kiek daug visko turi prikaupusi.

Pradėdama siūti žaislą R. Balsienė niekada neturi detalaus plano. Ji tiesiog iškrausto savo dideles dėžes su įvairiausiomis priemonėmis, išsirenka norimas medžiagas ir pradeda darbą. Kiekvienas jos žaislas yra kitoks. Sako, kai prisėda darbuotis, įsivaizduoja, kaip rankdarbis atrodys, tačiau dirbant planai dažniausiai gerokai pasikeičia.

Paskutinis žingsnis šiame kūrybos procese – lėlės veidas ir plaukai.

Moteris teigė, kad vieną žaislą ji pagamintų per dieną, tačiau tiek laiko skirti negali.

„Dažniausiai šios ar panašios lėlės naudojamos kaip interjero detalės. Tačiau aš nenoriu, kad mano rankdarbis taptų namų puošmena, renkančia dulkes.

Noriu, kad mažieji su lėlėmis žaistų. Jos yra maždaug 30 centimetrų, minkštos, kai kurių rūbeliai nesunkiai nurengiami, batai nusimauna. Taip pat lėlėms stipriai pritvirtinu plaukus, kad vaikai galėtų šukuoti ir šukuosena neiširtų po pirmųjų žaidimų“, – pasakojo R. Balsienė.

Nenori verslauti

Ilgą laiką nedrįsusi viešai rodyti savo kūrinių, prieš kurį laiką vilkaviškietė vis dėlto nusprendė darbus pademonstruoti platesnei auditorijai. Paskatinta dukters, socialiniame tinkle „Facebook“ ji susikūrė paskyrą, dabar besivadinančią „Romenos žaislų lentyna“.

R. Balsienė niekada negalvojo, kad kurdama rankdarbius galėtų papildomai užsidirbti. Ji nedirba su individualiais užsakymais, nors tokių prašymų būta.

„Nenoriu, kad įsivyrautų rutina, o šis pomėgis taptų darbu. Be to, kurdama daug iš anksto sugalvotų detalių mėgstu pakeisti, o jei gaminčiau pagal užsakymus, jausčiausi labai įsipareigojusi“, – kalbėjo R. Balsienė.

Didelę dalį lėlių ar kitų žaislų moteris atiduoda ar padovanoja. Pasitarusi su Vilkaviškio „Lions“ klubo nare Raimonda Kurauskiene ji nusprendė, kad nemažą dalį minkštų žaislų nori perleisti mažiesiems ligoniukams, kurie šventiniu laikotarpiu patenka į ligoninę.