„Širdimi aš dainuoju gyvenimą…“

Laima VABALIENĖ

Romualdas Ivanauskas sako, kad geriausiai jo kūrybos esmę apibūdina ketureilis ant naujos poezijos knygos viršelio: „Širdimi aš dainuoju gyvenimą – / Baltą burę jausmų vandenyne. / Tegul negandas neša į nežinią, / O gerumas – dienas mūsų lydi.“

Apie siekiamybę savo poezija skaidrinti kasdienos negatyvą, nuteikti į viską žiūrėti pozityviau, šviesiau, nedramatizuoti gyvenimo, koks jis bebūtų, apie gerumą R. Ivanauskas kalbėjo savo krašto žmonėms, susirinkusiems Paežerių filialo ( Pilviškių sen.) bibliotekoje į eilėraščių rinkinio „Širdimi dainuoju gyvenimą“ pristatymą. Prieš gerą dešimtmetį pirmąjį žingsnį pas skaitytojus čia žengė ir ankstesnioji jo poezijos knyga „Rudenyje atsigręžiu į pavasarį“. Čia – kur gyvenimo kelio pradžia, kur, kaip kalbėjo buvusi mokytoja Vida Vosylienė, „už nugaros alksnynas, priešais beržynas, šone ežeras“ ir smėlio kelelis iš Smalinyčios kaimo sodybos, išvedęs ne tik į Paežerių mokyklą, bet ir tolesniais būties vieškeliais. Tad knygos autoriui buvo smagu matyti bibliotekininkės Irenos Valinskienės į renginį suburtus savo krašto žmones, daugumą būtent iš to jaunystės laikmečio.

Dabar R. Ivanauską galėtume laikyti mūsų rajono svečiu, nes gyvena Marijampolėje, bet atrodo, kad iš gimtinės jis taip ir neišėjo. „Mintimis tai tikrai“, – patikslina. Jis yra dažnas literatūrinių renginių, poezijos skaitymų ir konkursų Vilkaviškyje dalyvis, ne vienas gražiausias mūsų rajono gamtos kampelis, žmogus eilėmis apipintas ir naujoje lyrikos knygoje.

„Ką matau, tą rašau, – sako kraštietis. – Kuriu pagautas įkvėpimo, geros nuotaikos. Kartais užtenka žvilgsnio, kartais prisilietimo, kartais vaizdo, kad išvestų tave iš komforto zonos, priverstų susimąstyti. Kurti.“ Kūrybos pradžia – dar Salomėjos Nėries mokyklos suole, kai mokytojos Eleonoros Baukienės paskatintas parašė pirmuosius eilėraščius. Tikriausiai tokius pat lyriškus, kaip ir dabartiniai. Prieš keletą metų Marijampolės miesto dienų poezijos skaitymuose inžinierius-energetikas R. Ivanauskas buvo išrinktas lyriškiausiu poetu. Jo eilėraščiai ir naujoje lyrikos knygoje yra labai nuoširdūs, jautrūs, svajingi, dainingi, pulsuoja meile gyvenimui. Vieniems jie primena P. Širvio poeziją, kiti atranda baironiškų ar salomėjiškų gaidų. Visa kūrybos nuotaikų ir temų paletė atsiskleidė renginyje skambėjusiuose eilėraščiuose, kuriuos autoriui artimi žmonės rinkosi skaityti pagal savas pajautas ir nuostatas, kartais pridėdami ir savo sukurtų posmų. Poeziją supo Marijampolės meno mokyklos dėstytojos Danutės Žemaitienės fleitos melodijos.

Į rinkinį „Širdimi dainuoju gyvenimą“ Romualdas suguldė dešimtmečio, praėjusio nuo pirmosios knygos pasirodymo, eilėraščius. Kaip liudija skyrių pavadinimai („Saulėtas jaunystės krantas“, „Aš – pavasaris su griaustiniu žaliu“, „Būties laikinumo paieškos“, „Išminties keliu“) – juose visas žmogaus gyvenimas. R. Ivanausko lyrikoje – laimingo, patiriančio pilnatvę žmogaus gyvenimas.

Romualdas IVANAUSKAS

Lyja, lyja žvaigždelėm

Lyja, lyja žvaigždelėm dangus

Į rūkais besimaudančias pievas,

Kur dienos išbarstytus garsus

Jau nakties lopšyje supa ievos.

Lyja, lyja žvaigždelėm dangus,

Kur į naktį išbridusios ievos.

Rudenį

Iš prakiurusio rudenio debesio

Ant peizažo kasdieniškai pilko

Krinta ašaros slegančio nerimo,

Rieda skruostu, blakstienas suvilgo.

Nuo lietingojo šuoro apsaugos jis

Vilnos apsiaustą, šildantį kūną.

Šlapios mintys po debesiu blaškosi –

Šitoks metas tik rudenį būna!..

Ko žmogui reikia

Oi, kaip sukas gyvenimo ratas…

Greitai keičiasi, mainos laikai.

Palinkėti norėčiau sveikatos,

Nes velnioniškai brangsta vaistai.

Iš tiesų juk nedaug ir bereikia:

Saulės, meilės ir žydro dangaus.

Žvilgsnio, žodžio, ramybę kur teikia, –

Visados žmogui reikia žmogaus…

Už gyvenimą

Aš laimingas, regėdamas Tavo spalvas,

Aš laimingas, girdėdamas vyturio giesmę.

Ir kaip vėjas, pašiaušęs Šešupės bangas,

Saulės tiltus per upę nutiesiu.

Aš laimingas už viso pasaulio vaikus,

Aš laimingas, regėdamas dangų saulėtą,

Ir dėkingas esu aš už tai, kad ESU –

Už GYVENIMĄ, man patikėtą.