Tvarkingi ūkininkai baigia susikurti jaukius namus

Andrius GRYGELAITIS

Klausučiuose gyvenantys Žydrūnas ir Inesa Devetinai šiemet tapo tradicinio konkurso „Metų ūkis“ antros vietos laimėtojais rajone. Šie metai ūkininkams – ypatingi. Jie tik prieš keletą mėnesių persikėlė į naujus namus.

Jauki aplinka

Devetinai konkurso „Metų ūkis“ laureatais tapo neatsitiktinai. Jie – nuolatiniai Klausučių seniūnijos pagalbininkai, o jų aplinkoje vyraujančios tvarkos galėtų pavydėti daugelis. Ir kalba sukasi ne vien tik apie maždaug hektarą užimančią namų valdą! Žemdirbių garažai taip pat išskirtinai tvarkingi, čia savo vietą turi tiek įrankiai, tiek atsarginės žemės ūkio technikos detalės, tiek kiti ūkyje naudojami daiktai.

Garažuose tvarką įprastai palaiko Žydrūnas, o štai namų aplinka – Inesos rūpestis. Moteris prisipažino, kad didžiąją dalį augalų teko ne kartą persodinti, kol jie galiausiai įsišaknijo ten, kur auga dabar.

„Visos aplinkos puošybos mintys gimsta mano galvoje, tačiau retai idėjas pavyksta įgyvendinti iš pirmo karto“, – juokėsi I. Devetinienė.

Jos prižiūrimoje teritorijoje puikiai dera akmens akcentai, dekoratyviniai augalai ir įvairūs metalo dirbiniai. Įžengusiųjų į Devetinų sodybą akis iš karto patraukia tarp gėlių ir akmenų įkomponuota Žydrūno senelio naudota žagrė. Ji – savotiškas ūkio simbolis. Einant toliau nejučia dėmesį prikausto širdies formos akmuo. Jį ūkio šeimininkai sakė atsitiktinai pamatę kitų akmenų krūvoje. Pernelyg ilgai negalvoję žemdirbiai nusprendė jį parsivežti į savo namus.

Jaukioje sodyboje galima surasti ir daugiau išskirtinių akcentų: ant didžiulio riedulio įkurdintą kepsninę bei gausybę iš akmens ir metalo padarytų gyvūnėlių.

„Turime nemažai sumanymų, kaip dar labiau papuošti namus. Kol kas tik kuriamės, tad viskas laukia priešaky“, – teigė I. Devetinienė.

Tęsia tėčio darbus

Devetinai savęs dideliais ūkininkais nelaiko. Jų valdos užima apie 90 ha. Dar labiau išplėsti šių plotų jie neketina, nors pripažįsta, kad jei būtų tokia galimybė, ją tikrai svarstytų. Visgi pretendentų į atsilaisvinusias žemes Klausučių seniūnijoje netrūksta ir be jų. Kažkada konkurso „Metų ūkis“ laureatai dirbo didesniame žemės plote, tačiau nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės privertė sumažinti savo valdas.

„Dalis žemės buvo nuomojama. 2016 metais tuometinė savininkė nusprendė ją parduoti. Kaip tik tie metai buvo vieni blogiausių istorijoje – derliui pakenkė šalnos ir liūtys. Pirkti žemės neturėjome už ką. Norėjosi pirma vėl deramai atsistoti ant kojų. Kiti metai susiklostė labai gerai, bet šaukštai jau buvo po pietų“, – prisiminė Ž. Devetinas.

Nors oficialiai ūkininkauti jis pradėjo 1998 metais, tačiau iš tikrųjų vyras žemės ūkyje sukasi nuo mažų dienų. Žydrūnas tęsia tėčio, kuris taip pat buvo sėkmingas ūkininkas, kadaise pradėtus darbus.

Teko išpilti lauke

Įprastai Devetinai verčiasi javų, rapsų ir žirnių auginimu, tačiau šiais metais žirniai jų laukuose neaugo. To priežastis – pavasarį ūkininkai niekur negavo įsigyti šios kultūros sėklų. Vis dėlto posakis „Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“ šiuo atveju visiškai pasitvirtino.

„Dėl nepalankių orų daugelis pažįstamų ūkininkų žirnių šiemet taip ir nenukūlė, juos beliko užarti. Apskritai, šis javapjūtės sezonas buvo neįprastas. Pavyzdžiui, žieminiai kviečiai subrandino neblogą derlių. Jų iš hektaro vidutiniškai biro 7–8 tonos. Bet vasariniai rapsai labai nuvylė. Iš pradžių pavasaris buvo sausas ir šaltas, o vėliau prasidėjo lietūs. Gal chemikalai suveikė ne taip, kaip turėtų, o gal buvo ir kitų priežasčių, bet vasariniai rapsai visiškai neaugo. Galiausiai juos nustelbė praėjusiais metais šiuose plotuose augę žieminiai rapsai. Viską teko nukulti ir išpilti lauko gale. Laimei, kad nukentėjo tik 5 hektarai“, – kalbėjo Žydrūnas Devetinas.

Šiais metais jį, kaip ir daugelį kitų ūkininkų, pradžiugino grūdų supirkimo kainos. Tiesa, nemaža dalis derliaus, maždaug 300 tonų, vis dar laikoma supilta į namuose esančius aruodus. Žemdirbys ketina javus parduoti žiemą. Taip jis elgiasi kone kiekvienais metais. Vyro teigimu, neretai atšalus orams grūdų supirkimo kainos dar labiau išauga. Be to, sandėliuoti derlių namuose patogu ir dėl to, kad per javapjūtę nereikia gaišti laiko eilėse.

„Praėjusiais metais derlius buvo neblogas, tačiau grūdų klasė – gana prasta. Kai jie kurį laiką pastovėjo supilti sandėlyje, kokybė pagerėjo“, – dar vieną grūdų sandėliavimo priežastį įvardijo pašnekovas.

Nemėgsta sėdėti vienoje vietoje

Kadaise Devetinai augino ne vieną hektarą cukrinių runkelių, tačiau nuo 2002 m. jų nesėja. Žydrūnas sakė šių šakniagumbių norėjęs atsisakyti dar anksčiau, tačiau tam prieštaravo vyro tėtis. Galiausiai nesibaigiančios problemos su atsiskaitymu už parduotą produkciją privertė persigalvoti ir jį.

Šiandien, be javų ir rapsų, Devetinai augina ir bulvių. Šeima juokavo, kad jų galėtų nusipirkti, tačiau noras visada turėti šviežių daržovių verčia kiekvieną pavasarį bulvių sodinti, o rudenį – kasti derlių.

Be darbo ūkyje, Klausučių gyventojai turi ir daugiau rūpesčių. Tiesa, jie – gana malonūs. Tik šių metų kovą Devetinai persikraustė į naujus namus. Ir nors didžioji dalis aplinkos jau sutvarkyta bei puikiai prižiūrima, tačiau dar tikrai ne visi šeimos sumanymai įgyvendinti. Baigęs rudens darbus laukuose Žydrūnas ketina pats kiemą išsikloti trinkelėmis ir šalimais tvenkinio pasistatyti pirtį.

Vyras daugelį darbų stengiasi daryti pats. Nagingas ūkininkas net ir šaltuoju metų laikotarpiu nemėgsta sėdėti kambaryje prie televizoriaus, o vietoje jo renkasi aktyvią veiklą. Kartais jis mėgsta iš metalo daryti kokius nors dirbinius, kurie vėliau papuošia namų aplinką.

Žydrūnas taip pat yra užkietėjęs medžiotojas. Jis medžioja jau daugiau nei dvidešimtmetį. Laiką gamtoje leisti mėgstantis vyras išsiruošia ir į žvejybą. O kai nesinori vykti kur nors toliau, meškerę jis stengiasi įmerkti bent jau į sodyboje esantį vandens telkinį.