Lėtasis turizmas: nukeliauti mažiau, patirti daugiau

Renata VITKAUSKIENĖ

Žmonių noro keliones rinktis kaip būdą pailsėti ir kartu pažinti dar nematytas vietoves pandemija nenuslopino. Kelionių organizatoriai ir turistai prisitaikė prie aplinkybių, suaktyvėjo vietinis turizmas. Sulėtinti tempą privertusi situacija sudarė sąlygas populiarėti lėtajam turizmui. Apie visa tai kalbamės su gide Jurgita PAZNIOKAITE-BUBNIENE.

– Turizmo sektorius išgyvena jau antrąjį pandemijos koreguojamą sezoną. Gal galite palyginti situaciją šioje srityje 2020-aisiais ir 2021-aisiais?

– Šį vasaros sezoną turistai buvo jau drąsesni keliauti po Lietuvą. Lankytojų netrūko ir Paežerių dvaro rūmuose. Įsitikinau, kad keliauti didelėmis grupėmis drįsta ne visi, tikrai daugiau atsirado mažų grupelių, kurios važiuoja savo automobiliais su draugų kompanija ar šeima. Dar pastebėjau, jog net ir vasarą buvo taip, kad jeigu renginiai vyko atvirose erdvėse, tai lankytojų būdavo daug, o jeigu patalpose – dalyvių susirinkdavo mažai. Akivaizdu, kad žmonės visgi vengia masinių suėjimų uždarose erdvėse.

Šią vasarą su šeima keliaudama po Lietuvą pastebėjau, kad vietinis turizmas mūsų šalyje šiltuoju metu klesti, visi keliauja daug ir negaili pinigų nei pramogoms, nei lankytiniems objektams.

– Vis dažniau girdėti kalbant apie lėtąjį turizmą. Kodėl pas mus tai vyksta dabar?

– Lėtasis turizmas Europoje ir pasaulyje skatinamas jau seniai. Lietuvoje prieš kelerius metus apie tai kalbėjo tik nedaugelis, o dabar jau yra kelionių organizatorių arba gidų, kurie keliauja su mažomis turistų grupėmis taikydami lėtojo turizmo principus. Keliauti laikantis lėtojo turizmo principų lengviau, kai vyksta mažos turistų grupės. Manau, pandeminis laikotarpis turėjo įtakos, kad ši turizmo rūšis Lietuvoje dabar yra žinoma ir skatinama.

– Kokia lėtojo turizmo kelionių filosofija?

– Lėtasis turizmas kviečia pažinti, pajusti, suvokti, įkvėpti, paragauti, pamatyti. Lėtojo turizmo filosofija turi kelis kertinius akmenis: autentiškumas ir unikalumas, pasakojimas arba istorija, paslėpti „perlai“, vietiniai žmonės, patirtys kartu, socialinė, ekonominė ir ekologinė darna.

Man labai patinka lėtajį turizmą apibūdinanti frazė „Nukeliauti mažiau, patirti daugiau.“

– Ko reikia, kad tam tikroje vietovėje išpopuliarėtų lėtasis turizmas?

– Nuo birželio mėnesio dalyvauju „Leader“ mokymuose „Turizmas žmonėms ir apie žmones“. Juos organizuoja Marijampolės vietos veiklos grupė bendradarbiaudama su Marijampolės ir Pagėgių savivaldybėse dirbančiais turizmo paslaugų teikėjais. Mokomės paskaitose ir išvykose. Jau spėjau suprasti, kas yra svarbiausia teikiant informaciją turistams. Ypač svarbu žmogų kuo išsamiau informuoti, kol jis dar tik ruošiasi atvykti į mūsų rajoną. Būtent tada reikia suteikti kuo daugiau išsamios informacijos, papasakoti, kokių „perliukų“ mes turime, kad turistas susiplanuotų ilgiau ir niekur neskubėdamas keliauti, patirti, ragauti viename Sūduvos regione.

Per šiuos mokymus aplankėme turizmo paslaugas teikiančias bendruomenes, individualiai dirbančius asmenis, muziejus, Marijampolės turizmo informacijos centrą, Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacijos centrą, stebėjome, diskutavome. Tai buvo puiki galimybė pažinti vieniems kitus ir reprezentuoti ne tik savo paslaugas, bet ir viso krašto turizmo paslaugų rinkinį. Tokį vizitą jau anksčiau esu siūliusi suorganizuoti Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centrui, nes pažinti vieniems kitus labai reikia.

– Kokia lėtojo turizmo situacija Lietuvoje, rajone? Kiek jis žinomas, ar jau domina kelionių organizatorius, keliautojus?

– Šiuo metu lėtasis turizmas tampa madingas, populiarus. Šiemet pastebėjau, kad atsiranda vis daugiau kelionių organizatorių, kurie kaip privalumą akcentuoja tai, jog dirba pagal lėtojo turizmo principus.

Labai svarbu atrasti ir įtraukti vietinius žmones, pavyzdžiui, malūnininką, medžio drožėją ir kitus, kurie teiktų paslaugas turistams. Tačiau amatininkai gali priimti tik mažas turistų grupes, o kelionių organizatoriui keliauti su tokia grupele ne visada pelninga.

Šią vasarą dirbdama gide Paežerių dvare pastebėjau, kad lėtasis turizmas, nors ir mažais žingsneliais, jau vyksta ir mūsų rajone, visoje Suvalkijoje. Šiais metais ne viena turistų grupė atvyko į Suvalkiją visam savaitgaliui, vieną dieną keliavo po Vilkaviškį, kitą – po Marijampolę arba Šakius. Didelės grupės apsistodavo Marijampolėje. Po regioną šie žmonės keliavo remdamiesi lėtojo turizmo principais, neskubėdami, pažindami vietoves. Džiaugiuosi tokiais turistų sprendimais.

Taip pat turėjau grupę, kuri atvykusi visą dieną skyrė Suvalkijai. Marijampolėje turėjo ekskursiją, vėliau Vilkaviškio kultūros centre žiūrėjo spektaklį, aplankė Paežerių dvarą, dienai baigiantis vyko į Kazlų Rūdą, kur dalyvavo Lino Adomaičio koncerte. Turime daug renginių, tad smagu, kad keliautojai mūsų krašte atranda ir turizmo traukos objektus, ir kultūrą. Šis pavyzdys – tai tikras lėtasis turizmas.

Dirbdama Paežerių dvare pastebėjau, kad po ekskursijos lankytojai neskuba išvykti iš mūsų rajono, klausinėja, ką dar galima aplankyti, pamatyti, kur pavalgyti, kur įsigyti vietinių gamintojų produkcijos. Visada rekomenduoju aplankyti parduotuves „Provincijos mėsa“ ir „Premo“. Smagu, jog mes tai turime, nes turistas laimingas, kai yra sotus ir gali parsivežti lauktuvių iš aplankyto krašto.

– Ar lėtasis turizmas tinka kiekvienam?

– Taip, tinka kiekvienam. Lėtojo turizmo galimybės apima plačiai, tad jeigu turistui nepatinka, pavyzdžiui, patirtys kartu degustuojant vietinius produktus, galima pasirinkti krašto autentiškumo apžvalgą. Lėtasis turizmas, ypač kai dalyvaujama nedideliuose renginiuose, kuriuose pristatoma vietos verslo produkcija, amatai, labai tinka keliaujant su šeima.