„Versmė“ atšventė 25-erių metų jubiliejų

Simona SIMANAVIČIENĖ

Girėnų kaimo bendruomenės namuose praūžė vietinių kultūros namų kapelos „Versmė“ ketvirčio amžiaus jubiliejus. Sukakties proga muziką šventės dalyviams dovanojo Pilviškių kultūros namų kapela „Pilvė“, Vištyčio kultūros namų kapela „Vištytis“, svečiai iš Druskininkų savivaldybės – Jaskonių-Naujasodės kaimo kapela „Malūnėlis“ ir, žinoma, pati jubiliatė – kapela „Versmė“.

Šventė su trenksmu

Į jubiliejų susirinko gausus būrys liaudiškos muzikos atlikėjų, valdžios atstovų ir ištikimų klausytojų. Šventinę popietę pradėjo kapelos „Versmė“ vadovė Nomeda Klimauskienė. „Tada, prieš dvidešimt penkerius metus, neturėjome koncertinių rūbų, būgnai, kad geriau skambėtų, buvo pagalve užkimšti, bosinės gitaros dažai atsilupę, o akordeonų dumplės prakiurusios, bet tai neužgesino mūsų noro groti, dainuoti ir koncertuoti“, – prisiminimais dalijosi kolektyvo vadovė.

Kapelos keitė viena kitą dovanodamos vis įvairesnę muziką. Vieni žiūrovai dainavo, kiti šoko, o treti lingavo klausydami nuostabių muzikinių pasirodymų. Šventėje netrūko ir humoro, renginio vedėjas dzūkas Vinculis dažną prajuokino iki ašarų.

Renginį muzikiniu pasirodymu kaip pradėjo, taip ir pabaigė kapela „Versmė“. Ištikimi kolektyvo gerbėjai šūksniais bei plojimais kvietė kapelą atlikti Girėnų himną. Muzikantai išgirdo prašymus ir iš visos širdies sugrojo daugeliui svečių pažįstamą ir brangų muzikinį kūrinį. Žiūrovai, dėkodami už dvidešimt penkerius metus, atsistojo ir kartu su muzikantais užbaigė jubiliejinę popietę.

„Visada išlikite bendruomeniški, vieningi ir nesustokite būti kultūros nešėjais savo krašte“, – linkėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka. Gražius žodžius kapelai dovanojo Seimo narys Algirdas Butkevičius, Vištyčio seniūnė Odeta Riklienė, buvęs seniūnas Bronislavas Polita, Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas, Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas Artūras Blauzdžiūnas, Kybartų kultūros centro atstovai, liaudiškos muzikos kolektyvai, muzikantų šeimų nariai ir ištikimiausi gerbėjai.

Kūrėsi ant senų pamatų

Jei ne N. Klimauskienė, „Versmės“ kolektyvo vairą perėmusi prieš dvidešimt penkerius metus, greičiausiai girėniečiai neturėtų nei kapelos, nei kultūros namų. Mat kolektyvą palikus tuometiniam meno vadovui, išėjo ir dalis muzikantų, o kultūros namams grėsė uždarymas. Kapeloje buvo likę vos keli nariai. Visgi tada susiformavęs kapelos branduolys stiprus išliko iki šiol. Dabar kapeloje groja dešimt meno mėgėjų, tarp jų – net keturių šeimų nariai, daugelis jų senbuviai. „Vida ir Stasys Andziuliai, Leonas Račkauskas, Algimantas Naujokas kartu su manimi nuo pat pradžių. Taip jau yra: kas pas mus ateina, nelabai nori išeiti“, – kolektyvo tvirtumu pasidžiaugė N. Klimauskienė.

Vadovė šypteli: „Sugyvename labai draugiškai, nors visko būna – kaipgi be gyvenimo druskos.“

Kapelos pavadinimą rinko visas kolektyvas. Kaip sakė vadovė, ieškojo trumpo, bet įsimintino. „Nariai siūlė visokių variantų, o kas sugalvojo „Versmės“ vardą, nebeatsimenu. Nesibaigianti versmė simbolizuoja vežlumą, gyvybingumą, turbūt patys norime tokie būti, tad ir „Versmės“ pavadinimas mums puikiai tiko“, – kolektyvo vardo prasmę aiškino N. Klimauskienė.

Muzika įvairi

Kapela „Versmė“ atlieka populiariąją liaudišką muziką. „Mes neįsispraudžiame į rėmus, grojame, kas mums patinka, ir tikimės, jog tai taip pat patiks žiūrovui“, – kalbėjo vadovė.

Repertuarą N. Klimauskienė renka iš visur. Kartais gražią dainą nugirsta LRT laidoje „Duokim garo“, kartais randa internete arba nuklauso ją atliekant kitas kapelas per koncertą. Muzikantė pasakojo, kad labai mėgsta Kėdainių kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Vilainiai“ vadovo Antano Mikalausko kūrybą, todėl „Versmės“ repertuare galima rasti jo dainų. „Esu demokratiška, visada tariuosi su kapelos nariais, kaip dauguma nusprendžia, taip ir būna“, – kalbėjo moteris.

Keletą dainų N. Klimauskienė yra parašiusi pati, jas galima išgirsti kapelos dvidešimtmečio proga išleistoje kompaktinėje plokštelėje. Kai koncerto žiūrovai prašo pakartoti, kolektyvas žino, kokią dainą atlikti. „Mūsų kolektyvo vizitinė kortelė yra mano kūrybos daina „Ruduo atėjo“, – teigė kapelos vadovė.

Būta linksmų istorijų

Girėnų kultūros namų kapela „Versmė“ koncertuoja visoje Lietuvoje. Ją galima pamatyti miestų šventėse, bendruomenių sambūriuose, liaudiškos muzikos festivaliuose ar varžytuvėse. Kolektyvas daug koncertuoja Lenkijoje. Visgi atėjusi pandemija koncertinę veiklą pristabdė, todėl žiemą N. Klimauskienė su dukra Aida muzikinius pasirodymus dovanojo nuotoliniu būdu – per feisbuką.

Pasiteiravus, ar per 25-erius metus buvo istorijų, kurias prisiminus ima juokas, N. Klimauskienė papasakojo apie išvyką į Kaliningrado sritį.

„Versmė“ buvo pakviesta dalyvauti festivalyje „Kaimynai“, jame grojo kapelos iš trijų šalių – Rusijos, Lenkijos ir Lietuvos. Vakarop turėjo atvykti organizatorių pasamdytas autobusas ir nuvežti muzikantus iki Lietuvos sienos, bet jis nepasirodė. Viena iš kolektyvo narių, anot vadovės, labai išsigando. „Belaukdami išsitraukėme instrumentus ir čia pat surengėme antrą koncertą. Mums linksma, dainuojame, grojame, o jai ne dainos rūpi, bijo, kad nebeišleis iš šalies“, – prisiminė N. Klimauskienė.

Autobusas, nors ir vėluodamas, atvažiavo, tačiau netikėtumai svečiuose tuo nesibaigė. Vykstant į Rusiją reikėjo deklaruoti muzikos instrumentus, bet muitinės pareigūnas tingėjo pildyti deklaraciją ir leido jiems vykti per sieną užtikrindamas, kad grįžtant jis taip pat dirbs ir bėdų dėl deklaracijos nekils. „Ir ką jūs galvojate? Grįžtame iš Kaliningrado srities, sėdi muitinėje moteris ir prašo mūsų deklaracijos. Tada jau tikrai išsigandau, pradėjau pasakoti, kad neturime nei Stradivarijaus smuikų, nei kitokių antikvarinių instrumentų. Galop pareigūnė numojo ranka ir praleido“, – dabar jau su šypsena prisiminimu pasidalijo N. Klimauskienė.

Nesenti širdimi

N. Klimauskienei „Versmė“ – tarsi antroji šeima: kartu juokiasi, kartu džiaugiasi, o atėjus sunkumams ir liūdi kartu.

„Turbūt labiausiai savo kolektyvui norėčiau palinkėti nesenti širdimi. Tenka sutikti žmonių, kurie trisdešimties metų sulaukę yra pavargę nuo gyvenimo, nieko nenori, o kitam aštuoniasdešimtmetis maža našta, akys dega, visur dalyvauja. Ne metai mus slegia, o tai, kaip mes į juos žiūrime“, – išmintimi dalijosi kapelos vadovė Nomeda.