Sužibusios švieselės į Paežerių dvarą pritraukė minias lankytojų

Simona SIMANAVIČIENĖ

Spalio 30 ir 31 d. vakarą Paežerių dvaro sodyboje šurmuliavo gausus būrys lankytojų. Pasigrožėti išskirtiniu reginiu žmones kvietė Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus kolektyvas. Jau tradicija tapęs vakaras „Parke klaidžioja švieselės“ šiemet stebino moliūgų gausa, nudžiugino šviesos instaliacija.

Tik įžengusius į Paežerių dvarą lankytojus pasitiko garso ir šviesų šou „Dvaro iliuzija“. Ant rūmų fasado sienos pagal muziką šoko vaiduokliai, moliūgai, raganos ir kitos šviesos instaliacijos sukurtos grožybės. Mažieji lankytojai stebėdami besikeičiančius vaizdus patys šoko, o vyresnieji gėrėjosi reginiu ir mėgavosi pažįstama muzika.

Daugiau negu tūkstantis žibančių pūstažandžių moliūgų dažną lankytoją privertė aiktelėti iš nuostabos ir pasigėrėjimo. Kiekvieno moliūgo skleidžiama žvakės šviesa šildė širdis, o išradingas skaptavimas džiugino akį. Ir tikrai, nebuvo galima rasti nė vieno tokio paties – visi skirtingi, kruopščių rankų išpjaustyti.

Kultūros centro-muziejaus direktorė Jurgita Morozaitė džiaugėsi, kad visas suplanuotas idėjas pavyko įgyvendinti, žmonės galėjo grožėtis ne tik įvairių formų ir dydžių moliūgais, esančiais ant žemės, bet taip pat pakėlę galvas žvilgtelėti į rūmų balkoną, kur puikavosi pinikuose įsitaisę moliūgai, ar įsiamžinti efektinguose fotorėmeliuose.

Moliūgų žibintais buvo išdėlioti takai ir takeliai, Paežerių ežero pakrantė, dvaro parko teritorija, todėl beliko tik gėrėtis kvapą gniaužiančiu vaizdu ir, žinoma, begaliniu Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus darbuotojų darbštumu. Įstaigos direktorę maloniai nustebino žmonės, kurie atvykę į renginį savarankiškai prisidėjo prie žvakučių įžiebimo.

Dažnas pasakytų, kad iš Amerikos atkeliavusi Helovino šventė lietuviui yra svetima. Turbūt taip ir yra – viskas yra svetima, kol netampa sava. Šiuo atveju sužibę oranžiniai kamuoliukai kūrė jaukumą ir skleidė ramybę prieš Visų šventųjų dieną ir Vėlines.

Direktorė pasidžiaugė, kad moliūgai nenuėjo veltui, kadangi buvo išvežti į Patunkiškių kaime įsikūrusią Tomo Petkevičiaus įmonę, užsiimančią kompostavimu ir sliekų auginimu.

Pasiteiravus, ar nesugadino šventinės nuotaikos žmonių nepasitenkinimas dėl kilusių automobilių spūsčių, Jurgita Morozaitė atsakė: „Suvaldyti didžiulį srautą automobilių tikrai nėra lengva. Tokiuose renginiuose, į kuriuos susirenka tūkstančiai žmonių, automobilių spūsčių išvengti, deja, neįmanoma. Nuoširdžiai norime padėkoti Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūnams, kurie padėjo reguliuoti mašinų srautus.“

Žmonės, pasiilgę renginių, džiaugėsi proga pasimėgauti jaukiu vakaru, todėl dažnas nesudvejojo ir ilgiausiai laukė automobilių spūstyje, kol pateks į dvarą. Vieni važiavo automobiliais, kiti dviračiais, o treti, palikę transporto priemones kelkraščiuose, nepabijojo vaiką pasitupdyti ant pečių ir paėjėti kilometrą kitą. „Ar buvo verta?“ – turbūt paklaustų renginyje nedalyvavęs ten pabuvojusiojo. Verta! Tokį atsakymą buvo galima išvysti džiaugsmu blizgančiose vaikų akyse ir suaugusiųjų šypsenose.