Žmonių nesutarimai dėl lauko keliukų – dar gana dažnas reiškinys

Andrius GRYGELAITIS

Į redakciją užsukęs Žaliosios kaimo (Klausučių sen.) gyventojas Juozas Glaveckas skundėsi, kad nebegali patekti į savo laukus, mat gretimo sklypo šeimininkas užarė iki tol buvusį keliuką, o nuovažą užrideno didžiuliais akmenimis.

Reikėjo važiuoti aplink

Pusiaukelėje tarp Virbalio ir Pajevonio esantį kiek daugiau nei 10 ha žemės sklypą J. Glaveckas jau ne vienus metus nuomoja kitiems asmenims. Anksčiau patekti į jį buvo galima per kaimynystėje įsikūrusio ūkininko Juozo Žeko laukus. Visgi šiais metais situacija pasikeitė. J. Žekas buvusias pievas užarė, toje vietoje pasėjo rapsų. Nenorėdamas, kad būtų niokojami jo pasėliai, žemdirbys uždraudė kitiems ūkininkams važinėti savo žeme.

„17 ar 18 metų per šią vietą važiavome į savo laukus. Mano turimuose žemės nuosavybės dokumentuose čia net yra nurodytas 6 metrų lauko keliukas. Jis pavaizduotas senojo kelio, vedusio nuo Virbalio link Pajevonio, vietoje. Pagal įstatymus, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) privalo užtikrinti patekimą į kiekvieną sklypą, o šiuo atveju to nėra. Kreipiausi į šios tarnybos Vilkaviškio skyriaus specialistes, tačiau niekas man nieko taip ir nepaaiškino“, – apgailestavo J. Glaveckas.

Vyras teigė, kad dėl užtverto lauko keliuko per javapjūtę jo žemių nuomininkai buvo priversti važiuoti maždaug 15 kilometrų tolimesnį atstumą, per kito ūkininko, kuris geranoriškai leido, valdas.

„Taip būti negali! Reikia šią situaciją kaip nors išspręsti. Jei J. Žekas neleidžia keliauti per savo žemes, mums turi būti numatyta kita vieta, per kurią galėtume važiuoti. Juk ateis pavasaris, vėl prasidės darbai, kažkaip iki tų žemių reikės nusigauti“, – svarstė J. Glaveckas.

Panaikintas kelias

Pats J. Žekas ilgus metus augino nemažą bandą karvių ir dėl to dalis jo valdomų plotų buvo skirta pievoms. Šį pavasarį vyras likvidavo visus galvijus, o pievas užarė ir užsėjo javais bei rapsais.

„Kol buvo pievos, leidau kitiems per jas važinėti. Juk negaila. Nors, aišku, šiokių tokių nuostolių sunkiasvorė technika pridarydavo. Traktorių ir kombainų įspaustose giliose duobėse vanduo laikydavosi net karščiausią dieną. Visgi į tai pernelyg didelio dėmesio nekreipiau. Kitus ūkininkus iš anksto buvau perspėjęs, kad kai atsisakysiu karvių ir išarsiu pievas, daugiau nebeleisiu važinėti savo žemėmis. Buvo tokių, kurie į tai nesureagavo ir toliau važinėjo per mano pasėlius. Teko nuovažą užtverti sunkiais rieduliais“, – pasakojo J. Žekas.

J. Glavecko turimuose senesniuose žemės nuosavybės dokumentuose lauko keliukas minėtoje vietoje išties yra pavaizduotas, tačiau šiek tiek vėliau darytuose J. Žeko sklypo dokumentuose jo jau nelikę. Būtent dėl to jis nesijaučia nusižengęs jokiems įstatymams.

Pasak ūkininko, anksčiau čia driekėsi senasis kelias, vedantis nuo Virbalio link Pajevonio, tačiau 1986 m. jis buvo panaikintas. Visas jo gruntas panaudotas tiesiant naująją atkarpą, o buvęs kelias paverstas dirbamais laukais.

J. Žekas pasakojo taip pat kreipęsis į NŽT Vilkaviškio skyriaus specialistes, tačiau, anot jo, šios neįžvelgė jokios jo kaltės, nenustatė, kad minėtoje vietoje turėtų būti paliktas kelias nuvažiuoti į kitą sklypą.

Komplikuota situacija

NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėja Vilija Belozarienė teigė, kad situacija jai gerai žinoma ir sprendžiama. Pasak vadovės, oficialiai J. Glaveckas nėra teisėtas minėto sklypo savininkas. Ta žemė vis dar priklauso jo mirusiai mamai, o paveldėjimo dokumentų vyras kol kas nėra susitvarkęs. V. Belozarienės teigimu, negalima atmesti varianto, kad į šį turtą gali atsirasti ir daugiau pretendentų.

Visgi pats J. Glaveckas užtikrino, kad jis yra vienintelis galimas žemės savininkas, o visus įteisinimo dokumentus žadėjo susitvarkyti artimiausiu metu. Tapęs teisėtu žemių savininku J. Glaveckas ketina pasidaryti ir geodezinius sklypo matavimus.

„Ši situacija – kiek neįprasta. Toje vietoje susikerta dvi kadastrinės vietovės, todėl ir žmonių turimuose dokumentuose ne visa pateikta informacija sutampa. Kiek žinau, J. Žekas yra užsakęs savo plotų geodezinius matavimus. Aplinkinių sklypų savininkai – taip pat. Kai visi dokumentai bus sutvarkyti, tikrai numatysime keliuką, kuriuo bus galima patekti į J. Glavecko sklypą. Manau, kad iki pavasario viskas turėtų būti išspręsta“, – sakė V. Belozarienė.

Anot jos, žmonių nesutarimai dėl lauko keliukų – gana dažnas reiškinys. Nepriklausomybės pradžioje matuojant gyventojų žemes tikrai ne visada būdavo galvojama apie būtinus privažiavimus prie sklypų, todėl daugelis iš jų taip ir liko be įteisintų keliukų. NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjos teigimu, dėl šios priežasties jos atstovaujamos institucijos specialistai nuolat susiduria su problemomis, kurias išspręsti ne visada būna lengva.