Valdžia atsižvelgė į ekspertų rekomendacijas – skiepytis leis anksčiau

Eglė KVIESULAITIENĖ

Vis dažniau girdime, kad COVID-19 suserga ir skiepyti žmonės. Senjorai jau turi galimybę stoti į eilę ir revakcinuotis, tačiau vis dažniau kyla klausimas, kas laukia tų, kurie nepriklauso prioritetinėms grupėms, arba pasiskiepijo, bet imunitetas nesusidarė.

Antikūnų neliko

Į redakciją kreipėsi 44-erių vilkaviškietis Jonas. Vyras birželio pradžioje buvo skiepytas „Jannsen“ (gamintojo „Johnson & Johnson“) vakcina ir jautėsi apsaugotas nuo COVID-19 grėsmės. Sveiką gyvenseną propaguojantis, sportuojantis vilkaviškietis tikėjosi, kad jo organizmas tinkamai sureagavo į vakciną, prigamino šimtus antikūnų, tad galvos nesuko.

Tačiau kai įvairiu laiku ir skirtingomis vakcinomis skiepijęsi kolegos pasiūlė kolektyviai išsitirti antikūnų kiekį, vyras iš smalsumo sutiko. Jono nuostabai, laboratorijos atsakymai liudijo, kad keliais mėnesiais anksčiau skiepyti kolegos turi pakankamą apsaugą, o jo kraujyje antikūnų nerasta.

Dėl darbo specifikos nuolat su daug žmonių bendraujantis Jonas sunerimo ir kreipėsi į šeimos gydytoją dėl revakcinacijos, tačiau išgirdo, kad skiepas jam nepriklauso, nes nuo vakcinacijos nepraėję 180 dienų. O net jei ir būtų praėję, vyras yra sveikas, jokiai rizikos grupei nepriklauso, tad sustiprinančiąja doze nebus skiepijamas.

– Taip suprantu, kad skiepytis galimybės nesuteikiantys medikai mane pasmerkia sirgti?! – retoriškai klausė vilkaviškietis Jonas.

Pagal prioritetus

Pakomentuoti situaciją, į kurią pateko mūsų laikraščio skaitytojas, paprašėme Sveikatos apsaugos ministerijos. Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis atsakė, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką anksčiau nei po 180 dienų sustiprinančiąja doze gali būti skiepijami tik vyresni nei 65-erių gyventojai, taip pat prioritetinėms grupėms priklausantys asmenys. Jie revakcinuojami „Comirnaty“ (gamintojo „Pfizer“ ir „BioNTech“) vakcina. Anksčiau skiepytiesiems „Jannsen“ (gamintojo „Johnson & Johnson“) vakcina ji tinka ir sustiprinančiajai dozei.

Sustiprinančiąja „Comirnaty“ (gamintojo „Pfizer“ ir „BioNTech“) vakcinos doze gali būti skiepijami 12 metų bei vyresni pacientai, kurie serga lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis arba kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistiniais preparatais. Tokiems pacientams sustiprinančioji „Comirnaty“ (gamintojo „Pfizer“ ir „BioNTech“) vakcinos dozė gali būti skiriama praėjus ne mažiau kaip 28 dienoms nuo antrosios COVID-19 vakcinos dozės suleidimo dienos.

Ministerijos atstovas patvirtino, kad šį klausimą artimiausiu metu ketina svarstyti Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Rekomendavo ankstinti

Ko gero, su panašia problema buvo susidūręs ne tik vilkaviškietis Jonas, bet ir daugiau šalies gyventojų, užvertusių ministeriją klausimais. Mat šią savaitę Vyriausybėje jau buvo pristatytos Nepriklausomų ekspertų patariamojoje taryboje priimtos rekomendacijos. Šias rekomendacijas komentavo ne kartą į mūsų skaitytojų klausimus atsakęs Nacionalinio vėžio instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga.

Ekspertų taryboje diskutuota apie revakcinacijos paankstinimo galimybę. Dauguma ekspertų pritarė, kad po antros vakcinos dozės pakartotinė vakcinacija galėtų būti atliekama ne po 6, o po 4 mėnesių, nes sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis vakcinų efektyvumas po 4–6 mėnesių pradeda blėsti.

Taip pat buvo svarstoma situacija, kaip turėtų elgtis asmenys, kuriems po vakcinacijos antikūnai nesusidarė. Ekspertai siūlė, kad tokie žmonės trečią vakcinos dozę galėtų gauti po 28 dienų.

Gali tapti sezoninė

Anot M. Striogos, šiuo metu Europos Sąjungoje ir JAV naudojamos vakcinos sukelia antikūnų susidarymą prieš S baltymą. Įvairūs testai nustato antikūnus prieš skirtingas viruso spyglio (S) baltymo vietas. Gali būti tiriami antikūnai prieš visą S baltymą (anti-S); antikūnai prieš S baltymo S1 domeną (anti-S1); antikūnai prieš S baltymo S1 domene esančią RBD (prie receptoriaus besijungiančią) sritį (anti-RBD).

Taip pat gali būti tiriami įvairių klasių (IgG, IgA, IgM atskirai arba visi kartu) antikūnai, atspindintys skirtingus imuninio atsako vystymosi etapus bei jo veikimo vietas. Serume tvarų imuninį atsaką atspindi IgG antikūnai.

Žmonės dažnai klausia, kokį kiekį antikūnų reikėtų turėti, kad galėtų jaustis saugūs, M. Strioga pateikė tokius orientacinius duomenis: 80 proc. nuo simptominės COVID-19 ligos gali jaustis apsaugoti tie, kurie praėjus 4–6 mėnesiams po skiepo anti-RBD antikūnų turi ne mažiau kaip 506 BAU/ml, anti-S antikūnų – ne mažiau kaip 264 BAU/ml.

70 proc. apsauga nuo simptominės COVID-19 ligos suteikiama, jei anti-RBD antikūnų susidaro ne mažiau kaip 165 BAU/ml, anti-S antikūnų – ne mažiau kaip 113 BAU/ml.

Mokslų daktaras patikslino, kad šie orientaciniai apsauginiai antikūnų titrai nustatyti dominuojant viruso alfa atmainai, todėl tikėtina, kad apsaugai nuo delta atmainos jie turėtų būti dar didesni.

Daktaras M. Strioga mano, kad vakcina nuo COVID-19 gali tapti sezonine. Kol kas neaišku, ar ji būtų skiriama tik rizikos asmenų grupėms, ar visiems. Tai priklausytų ir nuo to, ar atsiras naujos viruso atmainos, labiau užkrečiamos ir galinčios sukelti sunkią ligą.

Vyriausybė jau atsižvelgė į ekspertų išvadas ir priėmė sprendimą nuo lapkričio 17 d. leisti skiepytis sustiprinančiąja doze praėjus 4 mėnesiams nuo paskutinės vakcinos dozės, o tiems, kam nesusidarė imunitetas, – po 28 dienų.