Sugauti senutę apgavusį sukčių padėjo mieste įrengtos vaizdo kameros

Eglė KVIESULAITIENĖ

Vilkaviškio mieste sustatytos vaizdo stebėjimo kameros policijos pareigūnams ne kartą pagelbėjo atskleidžiant nusikaltimus. Neseniai teisiamųjų suole atsidūrė sukčius, kurio asmenybė buvo identifikuota tik peržiūrėjus kamerų įrašus.

Eilinė istorija

Paprastai sukčiavimo bylas pareigūnams atskleisti itin sunku, mat solidžią patirtį šioje veikloje turintys asmenys sugeba taip supinti nusikaltimo modelius ir įtraukti tiek asmenų, kad išrišti visas sunarpliotas gijas praktiškai neįmanoma. Visgi tobulėjant technologijoms ir patyrusiems sukčiams darosi nebesaldu gyventi.

Vasarai baigiantis, rugpjūčio 17 d., Vilkaviškyje, viename J. Basanavičiaus aikštės daugiabučių gyvenanti pensininkė sulaukė pareigūnu prisistačiusio vyro skambučio. Apie 13 val. laidiniu telefonu paskambinęs vyriškis 89-erių moteriškei prisistatė policijos pareigūnu. Vyras pasiteiravo, ar kalba su Genute T., gyvenančia J. Basanavičiaus aikštės 2-ame name.

Išgirdusi savo vardą ir pavardę bei tikslų adresą, moteris net nesuabejojo, kad kalba su tikru pareigūnu. Jai neatėjo į galvą, kad sukčiai naudojasi senomis telefonų knygomis, kuriose yra laidinių telefonų abonentų pavardės ir adresai, tad šie spausdiniai, daugelio seniai išmesti į šiukšlių dėžę, sukčiams yra aukso vertės.

Auksaburnis „pareigūnas“ moterį įtikino, jog mokėdama už elektrą atsiskaitė netikru banknotu, o tai reiškia, kad ji gali turėti ir daugiau padirbtų pinigų. Senutė sutiko, kad pas ją atvyktų pareigūnas ir patikrintų pinigus.

Dar bešnekant telefonu suskambo buto durų skambutis. Pensininkė tarpduryje pamatė melsvais marškinėliais ir džinsiniais šortais vilkintį, saulėje įdegusį vyruką, ant kurio kaklo kabėjo pažymėjimas su nuotrauka. Senolė rūpestingai apžiūrėjo pažymėjimą, kuris jai jokių įtarimų nesukėlė, tad įsileido jaunuolį į namus ir iš spintos klusniai atnešė savo santaupas – 1 000 eurų. Pareigūnu Robertu prisistatęs jaunuolis paėmė pinigus ir žadėjo juos patikrinęs atnešti po 10 minučių. Kai nei po 10 minučių, nei po pusvalandžio pinigų nesulaukė, senolė suprato, kad buvo apgauta, tad kreipėsi į policiją.

Spalvinga asmenybė

Išklausę, kaip atrodė tariamas pareigūnas, kuriuo metu lankėsi, kriminalistai iškart kreipėsi į Savivaldybę, kad gautų leidimą peržiūrėti J. Basanavičiaus aikštę stebinčių vaizdo kamerų įrašus.

Jų viltys, kad kameros padės atskleisti nusikaltimą, pasiteisino. Įrašuose buvo akivaizdžiai matyti, kaip nukentėjusiosios nurodytu metu asmuo, apsirengęs melsvais marškinėliais, džinsiniais šortais, su medicinine kauke, eina į aukos daugiabučio kiemą, paskui sėda į automobilį „Mercedes Benz“ ir nuvažiuoja Marijampolės link.

Peržiūrėję daugiau įrašų pareigūnai galėjo matyti, kaip sukčius klaidžiojo po Vilkaviškį, kol rado bendrininkų nurodytą adresą. Pirmiausia dviduris žalsvas mersedesas nuklysta į J. Janonio gatvę, paskui sukčius, žiūrėdamas į telefono ekraną, bandė nurodyto adreso ieškoti Gedimino g. 3-io namo kieme, o vėliau pasistatė automobilį draudžiamoje sustoti vietoje ir keliavo pėsčiomis.

Pagal „Mercedes Benz“ valstybinį numerį kriminalistai netruko atsekti, kad jis priklauso vienai Vilniaus įmonei, užsiimančiai automobilių nuoma. Šios vadovas pateikė nuomos sutartį, pagal kurią paaiškėjo, kad automobilį nuo rugpjūčio 6 d. buvo išsinuomojęs 23-ejų Džiugitas Š.

Pastarasis – labai spalvinga ir teisėsaugai pažįstama asmenybė. Iš Raseinių kilęs jaunuolis pirmą kartą gimtajame mieste į teisiamųjų suolą sėdo sulaukęs vos 15 metų. Būdamas 17-os metų buvo nuteistas už plėšimą, bet dėl jauno amžiaus vėl išvengė realios laisvės atėmimo bausmės. Visgi netrukus Kauno apygardos teismas pasiuntė vaikiną už grotų. Vėliau – dar keli teistumai ir bendravimas su teisėsauga Džiugitui tapo kasdienybe.

Iškalbūs telefonai

Kai Džiugitas darė nusikaltimą Vilkaviškyje, tik prieš mėnesį Kauno apygardos teismo buvo nuteistas. O kol mūsų rajono pareigūnai tyrė nusikaltimą, sukčius spėjo nusikalsti Telšiuose ir buvo nuteistas realia 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Suprantama, jog Džiugitas, pravarde Vaikis, sukčiavo ne vienas. Policija nustatė, kad jis bendrininkavo su Pravieniškių pataisos namuose kalinčiais nuteistaisiais. Nors mobiliojo ryšio operatorių buvo nustatyta, iš kokio numerio ir telefono skambinta, Pravieniškių pataisos namų darbuotojai aparato su nurodytu IMEI kodu kratų metu nerado.

Džiugito telefonas irgi daug papasakojo apie savininko veiksmus nusikaltimo dienomis. Dieną iki viešnagės Vilkaviškyje sukčiaus telefonas keliavo Trakų rajone, naktį atsidūrė Vilniuje, o paryčiui važiavo per Elektrėnus, Kauną, Garliavą, Kazlų Rūdą, Marijampolę. Tiesa, iš vakaro jame buvo kita kortelė.

Sulyginus Džiugito ir Pravieniškėse kalinčių sukčių telefonų duomenis matyti, kad nusikaltimo dieną, nuo 11 val., buvo ieškota aukų Suvalkijos regione. Kaliniai skambino 6 abonentams į laidinius telefonus Vilkaviškyje ir Marijampolėje. Kai pavyko apgauti vilkaviškietę senolę, Džiugito telefono kortelė buvo išimta ir, tikėtina, sunaikinta. Beje, visą laiką buvo bendrauta tik internetiniu ryšiu – per pokalbių programėles.

Pats Džiugitas tvirtino nepažįstąs savo bendrininkų, kalbėjęs tik telefonu. Sau pasilikęs 400 eurų, o likusius atidavęs Kaune, prie degalinės, jo laukusiam vyriškiui.

Kadangi vyras dėl anksčiau padarytų nusikaltimų šiuo metu sėdi už grotų, dėl vilkaviškiečių teisėjų paskirtos 6 mėn. lygtinės laisvės atėmimo bausmės jam, ko gero, nei šilta, nei šalta.