Simona SIMANAVIČIENĖ
„Du gaideliai“ – ilgiausiai Vilkaviškio rajone veikianti kavinė. Jos meniu galbūt ir nerasite įmantrių patiekalų, tačiau šviežio naminio maisto – sočiai. „Svarbiausia išlikti sąžiningai prieš save ir prieš kitus“, – dalydamasi prisiminimais apie ketvirtį amžiaus trunkantį kavinės kelią sakė jos savininkė Janina Galinskienė.
Rytietiška kava
Turbūt daugelis atsimena kadaise Vilkaviškyje, Vytauto gatvėje, veikusią vaikų kavinę „Du gaideliai“. Į šią vietą pramogauti atvykdavo ne tik vilkaviškiečiai su vaikais, bet ir kitų rajonų gyventojai. Kavinė buvo vienintelė rajone, be to, mažuosius lankytojus it muses prie medaus traukdavo jos prieigose įrengta žaidimų aikštelė su karusele.
J. Galinskienė puikiai atsimena, kad anuomet vaikams buvo siūloma paragauti pieno kokteilių, ledų, o juos atlydėjusiems suaugusiesiems – rytietiškos kavos. Ši buvo išties išskirtinė, norint jos paskanauti dažnai tekdavo ir ilgoje eilėje palaukti. „Žmonės iki šiol jaučia nostalgiją, ateina, atsiveda anūkus, pasakoja jiems ir patys prisimena“, – pasakojo J. Galinskienė.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir prasidėjus privatizacijai, pati nuo septyniolikos metų maitinimo įstaigų veikloje besisukanti J. Galinskienė ilgai nedvejojusi „Du gaidelius“ nusipirko. Kadangi žmonės jau buvo įpratę, naujoji savininkė pavadinimo nekeitė.
„Kavinės sienos buvo dekoruotos šilko apmušalais. Juose buvo vos įžiūrimai nupieštos žirnių ankštys, gaideliai. Taip ir „Du gaideliai“ atsirado“, – kavinės pavadinimo kilmę prisiminė vadovė.
Iš pradžių J. Galinskienė dirbo dviese su kolege Genovaite Marcelioniene, pirmieji receptai taip pat gimė abiem moterims kuriant ir ragaujant. Vėliau kolektyvas didėjo, verslas po truputį įsivažiavo. Janina prisiminė, kad pirmasis jų patiekalas buvo cepelinai, beje, jis iki šiol yra klientų mėgstamiausias.
Naminis maistas
Nedidelės kavinės stiprybė – it namuose pagamintas maistas. Sakoma, kad skonis draugų neturi, tačiau retas kuris pietaudamas nenorėtų pasimėgauti šviežiais patiekalais ir prisiminti mamos ar močiutės gamintus cepelinus, šaltibarščius ar sultingus pjausnius. „Kiekvienas žmogus pats sprendžia, ką valgyti. Vieniems patinka mūsų gaminamas maistas, kiti galbūt renkasi valgyti kitur. Mes gaminame autentiškus lietuviškus patiekalus. Visos kavinės negali būti vienodos, juk ir žmonės skirtingi“, – kalbėjo savininkė.
Daržoves Galinskai užsiaugina patys. Ką deda lankytojui į lėkštę, tą patį jie valgo ir namuose. J. Galinskienės sūnus Arūnas, kuris padeda mamai tvarkyti kavinės reikalus, pasakojo, kad žmonės kartais prašo atnešti to, ką valgo patys darbuotojai. „O ką kitą atnešti, jeigu viskas pagaminta sąžiningai ir su meile? Pasijuntu nesmagiai. Gal klientai galvoja, kad mes atskirai darbuotojams gaminame?..“ – kalbėjo A. Galinskas.
Vasaromis kavinėje reikia suktis itin sparčiai, mat tenka išvirti daugiau negu šimtą cepelinų per dieną. Pasitaiko, kad net ir toks kiekis didžkukulių būna parduotas dar net neprasidėjus pietų metui.
Pandemija ypač palietė kavinių verslą. Pasak A. Galinsko, tikras išsigelbėjimas buvo maisto pristatymo į klientų namus, darbovietes paslauga. Keletą metų užsakymus išvežiojantis A. Galinskas džiaugėsi, kad sunkmečiu neteko uždaryti kavinės, pavyko išsaugoti visus darbuotojus. Vyras akcentavo, kad jaučia ypatingą atsakomybę tiek patiekdamas maistą pačioje kavinėje, tiek pristatydamas į kitą vietą, nes Vilkaviškis mažas, tad apsijuokti tikrai nesinori.
Sėkmės paslaptis – darbuotojai
Kavinės „Du gaideliai“ kolektyvą sudaro šeši darbuotojai. Dalis jų senbuviai, tad dirba ranka rankon. Kavinės vadovė džiaugėsi darbščia komanda. Jos nuomone, bet kuris darbuotojas visų pirma turi būti ne raidės, o sąžinės žmogus. Akivaizdu, kad tokiu J. Galinskienės požiūriu vadovaujasi ir kolektyvo nariai. Nors kiekvienas darbuotojas turi savo pareigas, nė vienas nesibodi laisvą akimirką indus išplauti, nešvarią lėkštę nuo stalo paimti.
„Mes esame kaip didelė šeima, o Janina mums kaip mama“, – kalbėjo daugiau negu penkiolika metų barmene dirbanti Zina Landžiuvienė.
Moteris pastebėjo, kad į „Du gaidelius“ užsuka nemažai jaunų žmonių. Darbuotoja mano, jog valgyti šviežią maistą, o ne pusfabrikačius jaunuolius skatina tėvai, propaguodami sveikesnę gyvenseną.
Į šeimos verslą įsitraukęs A. Galinskas pabrėžė, kad labai svarbu kavinės veikloje dalyvauti pačiam. Vyras prižiūri aplinką, išvežioja arba patiekia maistą klientams salėje bei rūpinasi, kad nepritrūktų produktų. „Jei gerai sutari su darbuotojais, elgiesi žmoniškai, pats dalyvauji veikloje, tada ir sekasi“, – mintimis dalijosi A. Galinskas.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.