Verslas svarstytų galimybę investuoti Vilkaviškyje

Andrius GRYGELAITIS

Baigta rengti ilgai laukta Vilkaviškio miesto investicijų pritraukimo galimybių studija. Pirmiausiai su ja supažindinti rajono Tarybos nariai.

Problemos ir galimybės

Į Vilkaviškį atvykęs studiją rengusios MB „Branus“ vadovas Marius Matulaitis pasakojo, jog dokumentas buvo ruošiamas įvertinus dabartinę miesto investicinę aplinką bei atsižvelgus į galimą investicijų pritraukimo potencialą. Vienas iš pagrindinių studijos tikslų – surasti tinkamiausius plėtros variantus investiciniams žemės sklypams, esantiems Šiaurės gatvėje.

Kalbėdamas apie dabartinę situaciją M. Matulaitis pabrėžė, kad pagrindinė Vilkaviškio problema – didelė kaimyninių šalių bei kitų savivaldybių konkurencija tiesioginių užsienio investicijų srityje. Mūsų rajonas – vienas mažiausiai užsienio investicijų pritraukiančių rajonų Lietuvoje. Tiesa, svečio teigimu, nors šis rodiklis ir nedžiugina, dėl to nusiminti nereikėtų, mat Vilkaviškio kraštas yra orientuotas į vietinę bendruomenę, čia kuriamą smulkųjį ir vidutinį verslą. Šioje srityje mūsų kraštas yra pakankamai stiprus.

Visgi problemų Vilkaviškyje netrūksta. Vienas iš didžiausių rūpesčių – blogėjantys demografiniai bei darbo rinkos rodikliai.

Akcentuodamas, kaip verslininkams sukurti daugiau galimybių, M. Matulaitis siūlė mūsų rajono vadovams dar labiau gerinti investuotojams reikalingą viešąją infrastruktūrą, stiprinti Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro veiklą, daugiau dėmesio skirti informacijos sklaidai socialiniuose tinkluose bei aiškiai apibrėžti Vilkaviškio, kaip miesto, rinkodaros strategiją, išskiriant savo unikalumą. MB „Branus“ vadovas teigė manantis, jog didžiausią dėmesį Vilkaviškis ir toliau turėtų koncentruoti vietiniam smulkiajam ir vidutiniam verslui, taip pat žemės ūkio krypčiai.

Potencialių investuotojų požiūris

Rengiant investicijų galimybių studiją buvo daug bendraujama su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ atstovais, taip pat su esamais bei galimais investuotojais. Su dešimties verslo įmonių atstovais buvo detaliai diskutuojama apie Vilkaviškio potencialą.

„Apklaustieji didelės kritikos Vilkaviškiui neišsakė. Jų požiūris į šį miestą yra pakankamai teigiamas. Daugelis verslininkų pabrėžė, kad išsprendus tam tikras problemas jie rimtai svarstytų galimybę investuoti būtent Vilkaviškyje“, – sakė M. Matulaitis.

Verslininkai kaip vieną iš mūsų miesto privalumų įvardijo logistikai patogią geografinę padėtį. Tuo tarpu pagrindinėmis priežastimis, dėl kurių kol kas nepavyksta realizuoti idėjų Vilkaviškyje, verslo atstovai laiko nepakankamą infrastruktūrą bei reikiamos vietos stygių, taip pat informacijos apie galimybę įgyvendinti savo sumanymus trūkumą.

Potencialūs investuotojai labiausiai Vilkaviškį regi orientuotą į prekybą bei paslaugas, taip pat į su žemės ūkiu susijusią pramonę. Kalbintieji taip pat išskyrė čia teikiamas neblogas elektronines paslaugas verslui.

Respondentai teigiamai įvertino Vilkaviškio investicinių žemės sklypų perspektyvas, dalis jų prisipažino per artimiausius trejus metus svarstysiantys galimybę investuoti mūsų mieste. Tiesa, tai susiję ir su tuo, jog nemažai verslininkų laiko nepatrauklia kaimyninėje Marijampolėje veikiančią laisvąją ekonominę zoną (LEZ).

Reikia daugiau investuoti

Atsižvelgiant į atliktą Vilkaviškio investicinės aplinkos analizę bei potencialių investuotojų tyrimą, M. Matulaitis investicinius žemės sklypus siūlė vystyti keturiomis kryptimis: orientuojantis į smulkųjį bei vidutinį verslą, į logistiką bei prekybą bendradarbiaujant su žemės ūkio šakomis, į didįjį verslą, ieškant vidutinę ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių stambių investuotojų arba bandant vienoje vietoje suderinti visas paminėtas kryptis.

„Mes siūlome Vilkaviškio investiciniuose žemės sklypuose nesteigti LEZ’o ar pramonės parko, nes tai – pakankamai ilgos ir sudėtingos procedūros. Galima rinktis ir paprastesnius variantus, kurie taip pat būtų patrauklūs potencialiems investuotojams. Tam tikro statuso neturėjimas dar nereiškia, kad šioje vietoje nebūtų galima taikyti mokestinių ar kitų lengvatų“, – sakė MB „Branus“ vadovas.

Jis pasidžiaugė, kad neseniai šalia šių sklypų buvo pabaigta tiesti Šiaurės gatvės atkarpa, tačiau pabrėžė, jog tuo investicijos neturėtų baigtis. Šalia sklypų būtina padidinti elektros pajėgumus, o tai kainuotų ne mažiau kaip 50 tūkst. eurų. Taip pat reikėtų sutvarkyti kai kuriuos inžinerinius tinklus, o dėl efektyvesnės jungties su Kaunu bei Marijampole būtina pratęsti Šiaurės gatvę tarp Gudelių ir Vytauto gatvių.

Sklypų perspektyvos

Buvo atlikti ir preliminarūs skaičiavimai, kiek rajono Savivaldybei kainuotų potencialiems investuotojams galutinai paruošti turimus žemės sklypus. Jei infrastruktūra būtų rengiama tik vienam investuotojui, visa tai kainuotų iki 1, 4 mln. eurų. Jei visgi būtų apsispręsta investicinius sklypus ruošti keliems investuotojams, žemę skirstant zonomis, Savivaldybei tektų investuoti dar bent 4, 2 mln. eurų. Svečio teigimu, pastaroji alternatyva yra daug perspektyvesnė, nors ir reikalaujanti didesnių investicijų.

Studijoje pabrėžiama, kad investicijas būtų galima atlikti per trejus metus, o kaip vieną iš finansavimo šaltinių būtų galima pasitelkti Europos Sąjungos paramą.

Paskaičiuota, kad investicijos abiem atvejais atsipirktų per 9–11 metų. Didžiausią ekonominę naudą rajonas pajustų dėl sukuriamų darbo vietų ir jų teikiamos pridėtinės vertės.

„Manome, kad šiuose sklypuose būtų galima įsteigti 150–300 naujų tiesioginių darbo vietų. Tai reiškia, kad pagal ekonominės grynosios dabartinės vertės (EGDV) rodiklius nauda rajonui siektų nuo 110 iki 234 mln. eurų. Taip pat reikia nepamiršti, kad įprastai viena tiesioginė darbo vieta sukuria bent vieną papildomą netiesioginę darbo vietą, tad iš tikrųjų rajonas sulauktų dar didesnės naudos“, – sakė M. Matulaitis.

Siūlomos galimybės

MB „Branus“ vadovas pateikė ir keletą konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima išnaudoti turimus investicinius žemės sklypus. Vienas iš variantų – įkurti juose patalpas, kurios galėtų atlikti žemės ūkio produkcijos logistikos cecho bei tam tikrų žemės ūkio produktų biržos funkcijas. Šios patalpos galėtų tapti ta vieta, kurioje akis į akį susitiktų gamintojai ir perdirbėjai.

„Daug kas sako, kad Vilkaviškyje trūksta šiuolaikiškų patalpų. Čia galėtų iškilti modernus statinys, po vienu stogu sujungiantis daug veiklų. Tokia vieta būtų labai naudinga ir reikalinga žemdirbiams, padėtų jiems konkuruoti su kitų šalių ūkininkais. Baltijos šalyse tokias funkcijas atliekančios vietos dar nėra, tad Vilkaviškis, kaip ir visa Lietuva, galėtų tapti unikaliu pavyzdžiu kitiems“, – svarstė M. Matulaitis.

Jis taip pat teigė, jog įrengusi tokias patalpas Savivaldybė, siekdama pritraukti naujų investuotojų, galėtų jiems kompensuoti dalį patalpų nuomos, suteikti lengvatą komunaliniams mokesčiams, teikti nemokamas verslo steigimo ir administravimo konsultacijas, pasirūpinti specialistų profesiniu paruošimu ir darbuotojų perkvalifikavimu, skatinti bendradarbiavimą.