Nesutarimai – dėl neegzistuojančio keliuko

Andrius GRYGELAITIS

Į redakciją paskambinęs Gudkaimyje žemės sklypą turintis Vygandas Badaitis pyko, kad kaimynystėje įsikūrę ūkininkai užtvėrė link jo valdų numatyto keliuko vietą, o Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) specialistai šios problemos nepadeda išspręsti.

Stebinanti pozicija

Esame jau rašę, kaip Gudkaimyje, Topolių gatvėje, augusios ir pavojų aplinkiniams pastatams kėlusios tuopos kiršino bendruomenę. Vieni ragino medžius nukirsti kuo greičiau ir medieną už atliktus darbus atiduoti privačiai įmonei, kiti, priešingai, – siūlė dar palaukti, o vėliau nukirstas tuopas palikti bendruomenės reikmėms. Procesą spartino tai, kad tuopos augo numatyto keliuko vietoje. Jis turėtų vesti būtent į V. Badaičio sklypą.

Šiandien medžių jau nebelikę, tačiau problemų ir nesutarimų dar yra. Bene daugiausiai aistrų kelia užtverta numatyto keliuko vieta.

„Kreipiausi į NŽT specialistus, prašydamas padėti išspręsti šią problemą. Jie atvažiavo, viską įvertino ir liepė šalimais sklypą turintiems ūkininkams nusiimti dalį tvoros. Visgi nuo Topolių gatvės pusės numatytas įvažiavimas vis dar neišvažiuojamas. Kai paklausiau NŽT atstovų, ar jie negalėtų sykiu pasirūpinti, kad ir ši dalis tvoros būtų nuimta, jie liepė rašyti dar vieną prašymą. Absurdas! Pasirodo, buvau prašymą parašęs ne dėl tos vietos, nors iš tikrųjų čia viskas susiję. Negi taip sunku iš karto priimti sprendimą? Kam tas popierizmas?“ – NŽT pozicija stebėjosi V. Badaitis.

Jis teigė nenorintis pyktis nei su tvorą užtvėrusiais gretimo sklypo savininkais, nei su NŽT specialistais. Pagrindinis jo siekis – atlaisvinti vietą būsimam keliukui.

Skirtinga informacija

Savo sklypą, o kartu ir numatyto keliuko vietą užsitvėręs ūkininkas Vitalius Sakalauskas teigė tai padaręs dėl saugumo. Kuomet vyras savo valdose pasistatė grūdų džiovyklą ir technikos garažą, prireikė tvoros. Visgi jis geranoriškai sutiko nuimti dalį užtvarų net ir be NŽT atstovų įsikišimo.

„Mums NŽT yra pasakę, kad šioje vietoje jokio keliuko būti negali, o V. Badaitis yra gavęs kitokią informaciją. Tvoros mums reikėjo ir dėl dar vienos priežasties – į šią vietą žmonės labai mėgo vežti šiukšles, tad taip savotiškai apsisaugojome ne vien nuo galimų vagysčių, bet ir nuo aplinkos teršimo“, – kalbėjo V. Sakalauskas.

Jis svarstė, kad šis konfliktas dėl kol kas dar neegzistuojančio keliuko gali būti senų nesutarimų tęsinys. Vitaliaus teigimu, V. Badaitis dar praėjusią vasarą buvo vienas iš tų, kurie reikalavo kuo greičiau nukirsti tuopas ir medieną atiduoti privačiai įmonei, o jis pats palaikė bendruomenės poziciją.

„Manau, kad čia veikia asmeninės ambicijos. Visų pirma, V. Badaitis pats nedirba savo žemės sklypo, o jį yra išnuomojęs kitiems asmenims. Be to, nemanau, kad iškirstų tuopų vietoje kada nors galėtų būti keliukas. Nuo gretimo sklypo ribos iki mūsų valdose esančios kelnorės (namelio pusiau žemėje bulvėms pilti – aut. past.) yra gal tik trijų metrų atstumas. O keliui juk reikia daugiau erdvės“, – svarstė V. Sakalauskas.

Paaiškės vėliau

NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėja Vilija Belozarienė teigė, kad ši situacija jai yra puikiai žinoma. Ji patvirtino, kad toje vietoje, kurioje anksčiau augo tuopos, yra numatytas keliukas, vedantis į V. Badaičio sklypą. Vis dėlto, pasak NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjos, jo vieta dar gali būti pakeista.

V. Belozarienės teigimu, šalia yra dar vienas valstybinės žemės sklypas, kurį išsinuomoti nori net keletas pretendentų. Jau artimiausiu metu bus rengiamas šio sklypo projektas, o kartu bus projektuojamas ir keliukas, vedantis į jį bei į V. Badaičio sklypą.

„Kiek žinau, suprojektuoti keliuką buvusių tuopų vietoje gali būti sunku, mat tam reikia bent šešių metrų pločio juostos, o šiuo atveju tam maišo galimose keliuko ribose esantis statinys. Realu, kad įvažiavimą į sklypus teks formuoti kitoje vietoje“, – svarstė V. Belozarienė.

Ji taip pat pakomentavo situaciją, kai jos vadovaujamos tarnybos atstovai nuvykę į Gudkaimį tyrė V. Badaičio skundą, tačiau tuo pačiu metu neatsižvelgė į kitą jo prašymą.

„Gavę skundą mūsų specialistai surinko visus duomenis, peržvelgė susijusius dokumentus. Kai buvo paprašyta atkreipti dėmesį į kitą vietą, tam jie paprasčiausiai nebuvo pasiruošę“, – paaiškino NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėja.

Reikėtų susimokėti

Jei visgi keliukas būtų formuojamas buvusių tuopų vietoje, jam maišytų ne tik ūkininko tvora. Numatytoje atkarpoje vis dar auga dvi liepos, kurias taip pat reikėtų iškirsti.

V. Badaitis dėl to jau kreipėsi į Kybartų seniūniją, po to sulaukė Savivaldybės ekologo Dariaus Bunikio skambučio, kurio metu vyras buvo informuotas, kad už medžių pašalinimą jam tektų susimokėti. Vyras stebėjosi, kodėl už valstybinėje žemėje augančias liepas turi mokėti privatus asmuo.

„Norint kirsti liepas reikia gauti leidimą. Aplinkos ministro įsakymu šie medžiai yra saugomi ir už juos reikia sumokėti atkuriamąją vertę. Valstybinėje žemėje saugomos 20 cm ir platesnio skersmens liepos. Vieno Gudkaimyje augančio medžio skersmuo – 28 cm, kito – 25 cm. Už vieną centimetrą yra nustatytas 6 eurų įkainis. Pinigus turi sumokėti tas asmuo, kuris ir inicijuoja medžių kirtimą, nepriklausomai nuo to, kieno žemėje jie auga“, – paaiškino D. Bunikis.