Inkilai – maža kompensacija į gimtinę sugrįžtantiems sparnuočiams

Eglė MIČIULIENĖ

Pavasaris. Į tėviškę grįžta paukščiai, į Jono Basanavičiaus sodybą traukia svečiai.


Vos tilpo klojime

Turbūt senokai tiek bruzdesio buvo Basanavičynėje kaip kovo 10-ąją. Tądien, minint 40 paukščių dieną, vyko renginys „Padovanokime Ąžuolyno paukščiams namus“. Susitikti su šventės svečiu – gamtininku, ornitologu, fotografu ir publicistu Selemonu Paltanavičiumi – susirinko tiek vaikų su mokytojais iš įvairių rajono mokyklų, kad visi vos sutilpo į sodybos klojimą.

Pristatydama žymųjį Lietuvos gamtininką vyr. muziejininkė Agnė Miliauskaitė-Brazaitienė priminė ir priežastį, dėl kurios J. Basanavičiaus sodyboje-muziejuje tradiciškai organizuojama šventė: liaudyje sakoma, kad šią dieną į Lietuvą jau būna parskridę 40 rūšių sparnuočių.

„Jau ir vyturį girdėjau, ir gervės laukuose vaikštinėja, skraido kovai, gal kas ir pempes matėte?“ – kalbėjo muziejaus darbuotoja.

Šia proga į J. Basanavičiaus sodybą-muziejų jo darbuotojos kasmet stengiasi pakviesti žinomus gamtininkus, įdomios patirties turinčius žmones, kurie gali daug papasakoti apie Lietuvoje gyvenančius sparnuočius.

Kalbos nepritrūko ir daugybę žinių apie paukščius sukaupusiam S. Paltanavičiui.


Kiek plunksnų turi žvirblis

Iš Sūduvos kilęs gamtininkas sakė besijaučiantis tarsi grįžęs namo. Ornitologijos žinovas patvirtino, kad iš Vilniaus važiuodamas Ožkabalių link matė skrendant pulkus žąsų, danguje baltuojant gulbes giesmininkes, žioplinėjančius varnėnus ir įvairių kitokių paukščių.

Į savo pasakojimus įpindamas istorinių, etnografinių ir kitų sričių žinių S. Paltanavičius apie sparnuočius išdėstė daug įdomių dalykų. Gamtininkas aiškino, ką paukščių giesmės reiškia žmogui, o ką – patiems paukščiams, kodėl vasario 24-oji, Vieversio diena, sutapatinta su šv. Motiejumi, o kovo 19-oji, Pempės diena, – su šv. Juozapu, kodėl lizdus taiso tik didieji paukščiai, o mažieji juos kasmet suka naujus. Ar žinojote, kad pasaulyje yra suskaičiuojama apie 10 800 rūšių paukščių? Kad žvirblis gali turėti apie 8 000 plunksnų? Arba kad „plikiausi“ gamtoje – mažyliai kolibriai, turintys tik apie 1 000 plunksnų?

Svečias dalijosi žiniomis ne tik apie paukščius, bet ir apie lazdyno žirginėlius, ir apie pirmuosius miško pataluose raudonuojančius grybus, ir apie drevinę bitininkystę, iš kurios kilęs Bartninkų vardas, kitaip tariant, pateikė daug įvairių faktų apie gamtą ir žmogų.


Išmokė dviejų darbų

Per valandą J. Basanavičiaus sodybos klojime S. Paltanavičius galėjo pasidalyti tik maža dalele savo sukaupto žinių bagažo. Tačiau norintieji plačiau susipažinti su gamtininko patirtimi gali paskaityti jo išleistas knygas.

Į Basanavičynę publicistas atsivežė ir pačią pirmąją savo apsakymų knygelę „Žalio miško istorijos“, kuri išleista prieš 44 metus. Šiuo metu pasakojimų, apsakymų, fotoalbumų, enciklopedinių leidinių ir kitokių įvairių knygų apie gamtą S. Paltanavičius išleidęs jau kelias dešimtis. Kai kurias jų renginio dalyviai galėjo įsigyti kartu su rašytojo autografu.

Susitikimui baigiantis gamtininkas priminė, kad paukščiai išmokė mus dviejų gražių pavasarinių darbų. Nusižiūrėjęs į dailiai margus laukinių sparnuočių kiaušinius, žmogus ir pats pradėjo kurti margučius. Antrasis, anot S. Paltanavičiaus, paukščių įkvėptas darbas – gaminti inkilus.

„Dabartiniams lentiniams inkilams – vos daugiau kaip 100 metų. Ankstesnieji inkilai buvo genių iškalti uoksai – iš tokių drevių būdavo daromi ir kelminiai aviliai. Inkilai sparnuočiams – tarsi maža mūsų kompensacija už tai, kad iškirtome miškus, kad atėmėme iš paukščių drevėtus medžius“, – kalbėjo S. Paltanavičius.

Tad pasibaigus pokalbiui klojime susišildę karšta Basanavičynės darbuotojų išvirta arbata visi patraukė į Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną, kur buvo iškelti mokinių atgabenti inkilai.