Ukrainiečių vaikai integruojami į rajono ugdymo įstaigas

Simona SIMANAVIČIENĖ

Pabėgėlių iš Ukrainos skaičiui Lietuvoje artėjant prie 40 tūkst. vis daugiau jų apsistoja ir mūsų rajone. Suaugusiesiems ieškantis darbo ne mažiau svarbi yra drauge atvykusių vaikų integracija į švietimo įstaigas.

Daugiausiai rajone

Šiuo metu daugiausiai ukrainiečių – trylika – mokosi Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinėje mokykloje. Vaikai mokyklą lanko nuo kovo 14 d.

Pakalbinus mokyklos vadovę Dainą Juškauskienę tapo aišku, kad išbandymų būta nemažai, tačiau profesionalių pedagogų, geranoriškų bendraklasių ir imlių bei draugiškų atvykėlių bendromis pastangomis pavyko išspręsti visus sunkumus. „Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad šie vaikai yra lygiaverčiai mūsų bendruomenės nariai: linksmi, smalsūs, aktyvūs, nuoširdūs. Nuolat domimės, kaip jiems sekasi, ir pastebėjome, kad jų akys šypsosi, jaunuoliai džiaugiasi mokykla, klasės draugais, noriai lanko pamokas“, – kalbėjo D. Juškauskienė.

Vaikai mokosi tose pačiose klasėse kaip ir Ukrainoje. Skirtumų patiria tik atvykę devintokai, mat, ukrainiečių pagrindinėse mokyklose 9 klasė yra baigiamoji, todėl pas mus dvi merginos lanko 10 klasę.

D. Juškauskienė sakė, kad kai kurie moksleiviai lankė licėjų, erudito mokyklą ar sustiprintą klasę, taip pat menų mokyklą, o vienas mokinys netgi yra tapęs stalo teniso čempionu.

„Jie yra gabūs, intelektualūs, kultūringi mokiniai, kuriems sudarytos visos sąlygos nuotoliniu būdu dalyvauti pamokose savo šalies mokyklose. Aptarus individualų ugdymosi planą yra sprendžiama, kuriose pamokose paauglys dalyvaus ar nedalyvaus. Pavyzdžiui, Ukrainoje nuo 9 klasės nedėstoma nei muzika, nei dailė“, – pasakojo direktorė.

Keturi ugdymo modeliai

Kiekvienam vaikui yra sudaromas atskiras ugdymo planas. Darbas su užsieniečiais mokyklos administracijai nebuvo visiškai nauja sritis. D. Juškauskienė pasakojo, kad ugdymo planų užsieniečiams jie yra sudarinėję ir anksčiau.

Visgi korekcijų reikėjo, todėl direktorė ir pavaduotojos atidžiai išnagrinėjo aktualius dokumentus ir parengė naują užsieniečių, atvykusių iš karo zonos, ugdymo(-si) tvarką / modelį, kurį sudaro keturi būdai.

„Vaikai gali būti mokomi bendrojo ugdymo klasėje intensyvinant lietuvių kalbos mokymąsi, taip pat mišriu būdu, tai yra bendrojo ugdymo klasėje intensyvinant lietuvių kalbos mokymąsi ir sykiu mokantis nuotoliniu būdu užsienio šalies mokykloje. Ugdymas galimas nuotoliniu būdu užsienio šalies mokykloje ir teikiant lietuvių kalbos konsultacijas, o taip pat išlyginamojoje klasėje. Yra siūlomos neformaliojo švietimo pamokos“, – vardijo D. Juškauskienė ir pabrėžė, kad šiuo metu taikomi pirmieji trys modeliai.

Mokyklos direktorė pasidžiaugė, kad gali pasinaudoti mokytojų, išėjusių į užtarnautą poilsį, paslaugomis. Lietuvių kalbos moko specialiosios pedagogės ir mokytojos padėjėjos, kurios yra pedagogės.

Problemų bendraujant su ukrainiečiais nekyla. Mokytojai pamokose susikalba angliškai ir rusiškai, naudoja įvairias kalbos vertimo programėles. Mokyklos bendruomenė priėmė mokinius draugiškai, nuoširdžiai: klasių vadovai naujokams paskyrė mokinius mentorius, paruošė pirmąjį mokyklinį mokymo priemonių paketą.

Vedami socialinio ir emocinio ugdymo užsiėmimai

Prieš ukrainiečiui pradedant lankyti mokyklą įvyksta susitikimas su būsimu mokiniu ir jo artimaisiais. Tėvai išsako lūkesčius, papasakoja apie vaikų pomėgius, stipriąsias puses, neretai kalba ir apie paliktus namus, kasdienybę Ukrainoje.

Prasidėjęs karas pakeitė visų gyvenimus, todėl mokykla atkreipia dėmesį ne tik į švietimo svarbą. „Visiems trylikai mokinių pirmadieniais organizuojame socialinio ir emocinio ugdymo užsiėmimus, kuriuos veda socialinės pedagogės. Įspūdžiai po pirmo susitikimo: „Buvo labai daug juoko.“ O ko daugiau reikia? Šiandien svarbiausia – gera emocinė vaikų būsena“, – kalbėjo D. Juškauskienė.

Vaikai lengviau prisitaiko negu suaugusieji, būdami su bendraamžiais jie greičiau užsimiršta, veidus dažniau puošia šypsenos.

Nesimoko rusų kalbos

Nemažai ukrainiečių vaikų lanko Kybartų „Saulės“ progimnaziją. Mokyklos direktorius Arvydas Judickas pasakojo, kad praėjusi savaitė buvo pirmoji, kai įstaigą pradėjo lankyti 7 ukrainiečiai. „Mokymasis organizuojamas mišriu būdu: vaikai jungiasi į nuotolines pamokas savo mokyklose Ukrainoje, o kitose pamokose dalyvauja bendrai su naujaisiais klasės draugais. Kol kas sekasi gana gerai, naujokai labai stropūs, sąžiningai dirba, visada atlieka namų darbus. Taip pat džiaugėsi skaniu mokyklos maistu“, – pasakojo progimnazijos direktorius.

Kadangi atvykusieji puikiai kalba rusiškai, jie nelanko rusų kalbos pamokų. Taip pat nedalyvauja bendrose lietuvių kalbos pamokose, tačiau pas paskirtą pedagogą mokosi lietuvių kalbos pradžiamokslio. „Didesnį dėmesį kreipiame į šnekamąją kalbą, o ne į gramatiką, kadangi svarbu kiek įmanoma greičiau pagerinti bendravimo lietuvių kalba įgūdžius“, – pasakojo A. Judickas.

Mokykloje, kaip ir kitose ukrainiečių vaikus priėmusiose švietimo įstaigose, skiriamas ypatingas dėmesys integracijai. „Saulės“ progimnazijoje vaikai lanko tas klases, kuriose yra rusiškai ar ukrainietiškai kalbančių mokinių. „Į šeštąją klasę paskyrėme visus šeštokus, kadangi joje yra mergaitė, kuri puikiai kalba rusiškai ir ukrainietiškai. Aštuntokas mokosi klasėje, kurios vadovė yra rusų kalbos mokytoja, o du klasės draugai moka rusiškai“, – pasakojo progimnazijos vadovas.

Mokyklos pedagogai į vedamas pamokas taip pat stengiasi žiūrėti lanksčiai, todėl neįvykus nuotolinei chemijos ar fizikos pamokai paruošia atskiras užduotis. Progimnazijoje siūlomos ir neformaliojo ugdymo pamokos, berniukai dalyvauja futbolo treniruotėse, vyksta dailės užsiėmimai.

„Saulės“ progimnaziją lankantys vaikai į Lietuvą su šeimomis atvyko pas tėčius, kurie čia dirba tolimųjų reisų vairuotojais.

Domisi nauja kultūra

Gižų Kazimiero Baršausko mokykloje-daugiafunkciame centre mokosi 6 ukrainiečiai. Jie mokslus pradėjo kovo mėnesio viduryje.

Mokyklos vadovė Sidutė Černauskienė pasakojo, kad pirmosios dienos kėlė daug nerimo. „Nežinojome, kaip pavyks bendrauti, kaip reaguos vaikai, todėl prieš ukrainiečių atvykimą padarėme susirinkimą. Paprašėme mokinių supratingumo, globoti naujuosius klasės draugus“, – pasakojo direktorė.

Ji pasidžiaugė, kad vaikai noriai mokosi lietuvių kalbos, yra labai komunikabilūs, koridoriuje jau galima išgirsti lietuvišką pasisveikinimą. „Kalbėjau su kelių ukrainiečių mama. Moteris sakė, kad vaikams labai patinka mokykloje, jie laukia, kad greičiau baigtųsi savaitgalis ir vėl galėtų grįžti į klases. Ukrainiečiai giria mokyklos maistą, o mūsų priešmokyklinukai dar ir pasmalsauja, koks valgis pas juos būdavo. Vaikai ypač domisi nauja kultūra, klausia, lygina“, – kalbėjo S. Černauskienė.

Vadovė neslėpė, kad mokytojams rūpesčio tikrai būta: reikėjo dalyvauti papildomuose mokymuose, tenka daugiau laiko skirti rengiant užduotis, savarankiškai mokytis naujų bendravimo ir mokymo subtilybių.

Gižų mokykloje, kaip ir kitose įstaigose, vaikai mokosi ir nuotoliniu būdu, ir bendrojo lavinimo klasėse. Ukrainiečių šeimos yra apsistojusios ne Gižuose, todėl vaikai vežiojami mokykliniu autobusu.

Mokinių daugėja

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, rajone jau ugdomi 54 įvairaus amžiaus vaikai, 10 iš jų lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Ugdymas vyksta įvairiose rajono švietimo įstaigose. Pilviškių „Santakos“ gimnazijoje mokosi 4 mokiniai, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje – 3 gimnazistai, Alvito mokykloje-daugiafunkciame centre – 3, Bartninkų Jono Basanavičiaus mokykloje-daugiafunkciame centre, Pašeimenių skyriuje, ugdomas 1, Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje mokosi 2, Vilkaviškio pradinėje mokykloje – 4, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje – 1, Gražiškių gimnaziją lanko 3 ukrainiečiai.