Politikui leista tikrinti pedagogų algas

Eglė KVIESULAITIENĖ

Rajono savivaldybės tarybos narys Žilvinas Gelgota triumfuoja – Kauno apygardos teismas patenkino jo apeliacinį skundą ir įpareigojo Vilkaviškio muzikos mokyklą pateikti visą informaciją apie darbuotojų atlyginimus. Politikas tikina, kad tai nebuvo kova dėl principų, o senstelėjusi informacija aktuali ir šiandien.

Išsiuntė raštus

„Santakoje“ rašėme apie Vilkaviškio istorijoje dar nebuvusį atvejį, kaip rajono Tarybai priklausantis politikas į teismą padavė Savivaldybei pavaldžią įstaigą – Vilkaviškio muzikos mokyklą. Istorija prasidėjo praėjusių metų pradžioje, kai buvo rengiamasi svarstyti 2021 metų rajono Savivaldybės biudžeto projektą. Kaip sakė Ž. Gelgota, tuomet jam užkliuvo tai, kad visos rajono švietimo įstaigos iš biudžeto užsiprašė gerokai daugiau lėšų atlyginimams nei anksčiau. Todėl rajono Tarybos Biudžeto, finansų, ekonomikos ir verslo komitetui priklausantis politikas, taip pat vadovaujantis Kontrolės komitetui, nutarė išsiaiškinti, kas ir kaip.

Kadangi vienu metu domėtis keliomis dešimtimis mokyklų ir vaikų lopšelių-darželių Tarybos narys sakė neturėjęs laiko, pasirinkęs tris – Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centrą bei muzikos ir sporto mokyklas.

Į tris neformaliojo ugdymo įstaigas Ž. Gelgota išsiuntė raštus prašydamas pateikti 2020 m. ir 2021 m. darbuotojų tarifikacinį sąrašą, kuriame būtų nurodyti kiekvieno mokytojo duomenys: vardas, pavardė, ugdymo programa arba dėstomas dalykas, kvalifikacinė kategorija, pagrindinis stažas, kontaktinės ir nekontaktinės valandos, etato dydis, konkrečiam darbuotojui taikomas koeficientas, mėnesinis darbo užmokestis ir kt.

Kreipėsi į teismą

Vaikų ir jaunimo centras lenteles su darbuotojų vardais, pavardėmis, atlyginimų dydžiais ir viskuo, ko pageidavo Tarybos narys, jam išsiuntė iš karto. Tačiau sporto ir muzikos mokyklų vadovai sunerimo, kad įvykdydami politiko pageidavimą ir atskleisdami darbuotojų asmens duomenis pažeis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Todėl mokyklų vadovai Tarybos nariui pateikė nuasmenintą darbuotojų tarifikacinį sąrašą.

Gavusios pakartotinį politiko reikalavimą, neformaliojo ugdymo įstaigos sušaukė darbuotojų susirinkimus, tačiau dauguma pedagogų nesutiko, kad jų asmens duomenys būtų atskleisti. Muzikos mokyklos vadovas net kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kad ši išaiškintų situaciją.

Kai Savivaldybės biudžetas buvo apsvarstytas ir ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimų fondams skirta vidutiniškai 14, 1 proc. daugiau lėšų nei ankstesniais metais (dėl Vyriausybės sprendimo padidinti mokytojų algas), Tarybos narys nutarė per teismą išsireikalauti informaciją, kiek kuris pedagogas uždirba.

Tiesa, į teismą jis padavė tik muzikos mokyklą, mat vienu metu bylinėtis su dviem įstaigomis tvirtino negalįs. Tačiau muzikos mokyklos bendruomenė šnabždasi, kad pedagogų atlyginimai Ž. Gelgotai parūpo po jų įstaigos konflikto su politiko bendražyge.

Pažvelgė kitaip

Praėjusių metų pabaigoje Marijampolės apylinkės teismas priėmė sprendimą Ž. Gelgotos ieškinį atmesti, remdamasis tuo, kad įstatymas numato Savivaldybės tarybos nario teisę gauti informaciją, tačiau nenustato pareigos rinkti asmens duomenis. Teismas konstatavo, kad muzikos mokykla pateikė pakankamai informacijos Tarybos nario siekiamam tikslui įgyvendinti ir byloje nerado įrodymų, jog politiko prašomi asmens duomenys būtini viešajam interesui ginti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad muzikos mokyklos darbuotojų tarifikaciniai sąrašai Tarybos nariui buvo reikalingi 2021 m. vasario 2 d. rajono Savivaldybės Biudžeto, finansų, ekonomikos ir verslo komiteto posėdžiui. Tačiau Ž. Gelgota į teismą kreipėsi tik praėjus beveik pusmečiui – liepos 9 d. Taigi kilo klausimas, kam iš tiesų politikui buvo reikalingi muzikos mokyklos pedagogų asmens duomenys.

Tokį Marijampolės apylinkės teismo sprendimą Ž. Gelgota apskundė aukštesnės instancijos – Kauno apygardos teismui. Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš trijų teisėjų, į bylą pažvelgė kitaip. Jiems nekilo abejonių, kad Tarybos narys, priklausantis Biudžeto, finansų, ekonomikos ir verslo komitetui, vadovaujantis Kontrolės komitetui, turi teisę gauti informaciją iš Savivaldybei priklausančios biudžetinės įstaigos apie joje dirbančius asmenis, kiek tai susiję su jiems skiriamų lėšų panaudojimu.

Ne dėl principo

Aukštesnės instancijos teismas nesutiko su argumentais, kad pateikus muzikos mokyklos darbuotojų vardus, pavardes, nurodžius dėstomus dalykus būtų pažeistas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, mat duomenų tvarkymas yra teisėtas, jei tai daroma viešojo intereso labui. Pasak teismo, įsidarbindami biudžetinėje įstaigoje, teikiančioje viešąsias paslaugas, pedagogai savaime sutinka, kad jų duomenys būtų tam tikra dalimi išviešinti. Tai akivaizdu, nes darbuotojų vardai, pavardės, dėstomi dalykai, kvalifikacinės kategorijos skelbiami muzikos mokyklos interneto svetainėje.

Taigi apygardos teismas nutarė Ž. Gelgotos ieškinį patenkinti. Muzikos mokykla įpareigota pateikti reikalaujamus sąrašus ir sumokėti politikui bylinėjimosi išlaidas – 1 612 eurų. Mokesčių mokėtojams gali kainuoti ir dar per 4 tūkst. eurų, kuriuos bylinėdamasi dviejų instancijų teismuose patyrė pati muzikos mokykla. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Tiesa, muzikos mokyklos direktorius Artūras Pečkaitis dar nėra apsisprendęs, ar šį teismo sprendimą skųs kasacine tvarka. Mokyklos vadovas įsitikinęs, kad jis teisėtai gynė savo darbuotojų konstitucines teises, visgi teismas nusprendė kitaip ir jo sprendimus, anot A. Pečkaičio, privalu gerbti.

Bylą laimėjęs Ž. Gelgota tvirtino, kad bylinėjimasis su muzikos mokykla nebuvo tiesiog principo reikalas, o 2020 m. ir 2021 m. dokumentai aktualūs ir šiuo metu. Politikas sakė, kad kreipsis į muzikos mokyklą ir dėl šių metų pedagogų atlyginimų, o tada lygins pokyčių tendencijas. Tarybos narys neatmeta galimybės, kad po palankaus teismo sprendimo pasidomės ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimais.