Gyventojai raginami legalizuoti vandens gręžinius

Andrius GRYGELAITIS

Jau nuo gegužės 1 d. šalies ir rajono gyventojai be jokių sankcijų galės įteisinti anksčiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių neįregistruotus gręžinius.

Įžvelgia klastą

Į redakciją paskambinusi Pajevonio seniūnijos gyventoja (redakcijai pavardė žinoma) pasakojo gręžinio vandenį naudojanti ne vieną dešimtmetį. Ji džiaugėsi, kad neturėdama prieigos prie centralizuotų vandens tinklų gali gerti ne tik šulinio vandenį. Vis dėlto moteris prisipažino neturinti jokių gręžiniui reikiamų leidimų, mat tuo nepasirūpino kadaise jį įrengusi įmonė, o ir ji pati iki šiol nemanė, kad tai būtina.

Išgirdusi, kad jau netrukus įsigalios Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, pagal kurį gyventojams per artimiausius trejus metus bus suteikiama galimybė įteisinti gręžinį, susitvarkyti nuosavybės ir kitus dokumentus, atleidžiant savininką nuo sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo, Pajevonio seniūnijos gyventoja sunerimo. Labiausiai ji baiminosi, kad gręžinio legalizavimas, visų pirma, stipriai kirs per kišenę – daug kainuos dokumentų sutvarkymas. Moteris taip pat spėjo, kad valstybės bandymas surinkti tikslią informaciją apie žemės išteklių naudotojus lyg ir rodo, jog ateityje gali būti apmokestintas net iš privačių žemių išgaunamas vanduo.

Siekia užtikrinti apsaugą

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, šiuo metu Žemės gelmių registre yra registruota apie 30 tūkstančių gręžinių. Preliminariais duomenimis, dėl įvairių priežasčių neįregistruotų gręžinių gali būti tiek pat ar net daugiau. Gręžinių vandenį įprastai naudoja žmonės ir įmonės tose vietovėse, kur neprieina centralizuoti vandens tinklai.

Mūsų šalyje geriamuoju vandeniu daugiausia apsirūpinama iš požeminio vandens gavybai skirtų gręžinių. Žemės gelmių įstatymas nustato, kad visi gręžiniai privalo būti registruojami Žemės gelmių registre. Dar 1999 m. gruodžio 23 d. aplinkos ministras pasirašė įsakymą, patvirtinantį tvarką, taikomą tik naujai įrengiamiems gręžiniams. Pagal ją, gręžiniui įrengti būtina paruošti projektą, o jau įrengus gręžinį – gauti jo pasą. Teisinio reguliavimo, numatančio gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio, įrengto nesilaikant šiame ministro įsakyme nustatytų reikalavimų, įteisinimo iki šiol nebuvo.

„Neturint duomenų apie visus gręžinius sunku užtikrinti tinkamą požeminio vandens išteklių apsaugą, jų kokybę, planuoti ir numatyti vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo tinklų plėtros perspektyvas, požeminio vandens išteklių poreikį ateityje. Svarbu pažymėti, kad bet koks pragręžimas į požeminio vandens sluoksnį laikomas potencialiu taršos šaltiniu. Todėl informacijos apie gręžinius rinkimas ir kaupimas tiek nacionaliniu, tiek ir vietos savivaldos lygmeniu yra labai svarbus“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė spaudai Aistė Gadliauskaitė.

Nėra daug

Mūsų rajono gyventojai, siekdami įteisinti jau turimą gręžinį, lygiai taip pat, kaip ir ketinantieji daryti naują vandens įrenginį, iš pradžių privalės kreiptis į Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių, kuriame jiems bus išduodamos sąlygos norimiems procesams įgyvendinti. Taip pat gyventojai turės iš UAB „Vilkaviškio vandenys“ gauti pažymą, patvirtinančią, jog toje vietoje, kurioje stovi gręžinys, nėra kitos galimybės prisijungti prie centralizuotų vandens tinklų. Jei visgi nuo gręžinio pastatymo tokia galimybė atsirado, įrenginį teks likviduoti ir jokie įteisinimo dokumentai jam nebus suteikti.

„Didelio gyventojų antplūdžio tikrai nesitikime. Specialiai rengtis naujai tvarkai taip pat nereikėjo. Mūsų darbo specifika iš esmės nesikeis – ir anksčiau išdavinėjome reikiamus dokumentus. Galbūt seniau buvo kitaip, tačiau dabar, kiek žinau, gręžinius įrenginėjančios įmonės tikrai pasirūpina visais leidimais ir nerizikuoja prarasti licencijų. Dėl šios priežasties dauguma jau esančių gręžinių yra įtraukti į Žemės gelmių registrą, turi sutvarkytus visus reikiamus dokumentus. Manau, jog nelegalių gręžinių mūsų krašte yra vos keletas“, – svarstė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Linas Šapalas.

Pasak jo, kasmet rajone išduodama po 12–15 leidimų naujiems gręžiniams įrengti. Šiemet kol kas yra suteikti trys leidimai tokio tipo įrenginiams.

Paklaustas, kiek gali kainuoti gręžinių įteisinimas, L. Šapalas spėjo, kad tai neturėtų būti didelė suma. Savivaldybės ir UAB „Vilkaviškio vandenys“ išduodamos pažymos yra nemokamos, o kitais dokumentais besirūpinančios privačios bendrovės turi savo įkainius, kurie gali skirtis.

Grės baudos

Iki šiol aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai nelegalių gręžinių savininkams skirdavo baudas už nedeklaruotą bei nesumokėtą mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius bei nurodydavo gręžinius likviduoti.

Atsižvelgiant į tai, kad jau nuo gegužės 1 d. įsigalios laikinasis įstatymas, leidžiantis legalizuoti turimus gręžinius, pasak Aplinkos ministerijos atstovės Aistės Gadliauskaitės, artimiausius trejus metus kontrolės procedūros vykdomos nebus.

Tikimasi, kad nelegalius gręžinius turintys asmenys pasinaudos suteiktomis lengvatomis ir per nustatytą laikotarpį juos įteisins.

Po pasibaigusio trejų metų termino kontrolė bus vykdoma toliau. Jei bus rasta asmenų, kurie vis dėlto geranoriškai nesusitvarkė reikiamų dokumentų, jiems bus taikomas dabar galiojantis reglamentavimas: skiriamos baudos, nurodoma nelegalius gręžinius likviduoti ir tais atvejais, kai išteklių naudojimui reikalingas leidimas, skiriamas padidinto tarifo mokestis.