Lietuvių autorių kūriniai, pelnę pripažinimą visame pasaulyje

Kristina Sabaliauskaitė, Ričardas Gavelis, Kristijonas Donelaitis – šių autorių vardai plačiai žinomi visame pasaulyje. Galime didžiuotis savo tautiečiais – jie padovanojo ypatingos literatūrinės vertės kūrinius. Tad kokios yra bene žymiausios lietuviškas knygos, išverstos ir į užsienio kalbas?

Kristina Sabaliauskaitė – „Silva Rerum“

„Silva Rerum“ ( vaga.lt/silva-rerum ) – pirmasis žurnalistės, menotyrininkės, dr. Kristinos Sabaliauskaitės romanas. Kūrinys 2009 m. pelnė Metų knygos, Jurgos Ivanauskaitės premijas, Angelus nominaciją. Tai – įtraukiantis trilerio tempo pasakojimas, kuriame susipina detektyvo elementai ir meilės istorija. Knyga išversta į latvių bei lenkų kalbas.

Rašytoja, prikeldama istorinio romano žanrą Lietuvoje, skaitytoją perkelia į Lietuvos didžiosios kunigaikštystės XVII a. vid. bajorišką atmosferą. Autentiškos audinių faktūros, ryškios spalvos, brangakmenių žėrėjimas, patiekalų skoniai bei aromatai – visa tai dovanoja tikrą kelionę laike.

Silva Rerum vadinta XVI–XVIII a. iš kartos į kartą perduodama Lietuvos bajorų šeimos knyga. Joje būdavo surašoma viskas: gimimo, vestuvių ir mirties datos, patarlės, sentencijos, eilėraščiai, panegirikos, sveikinimo kalbos bei tostai. Tačiau ko bijo pagrindinis veikėjas Jonas Motiejus Norvaiša, kai tenka atsiversti šią knygą ir paimti plunksną į rankas?

Ričardas Gavelis – „Vilniaus pokeris“

Ričardas Gavelis vadinamas vienu ryškiausių postmodernizmo atstovų lietuvių literatūroje. Jis cenzūros metu rašė „į stalčių“, o žinomiausias to rezultatas – romanas „Vilniaus pokeris“. R. Gavelis buvo pirmasis rašytojas Lietuvoje, išdrįsęs itin atvirai ir kritiškai pažvelgti į gyvenimą sovietiškoje santvarkoje.

Romanas parašytas pasąmonės srauto technika, kuria tiesiogiai perteikiamas veikėjų psichikos judrumas. Knyga sudaryta iš 4 dalių, kurių kiekvienoje to paties laikotarpio įvykiai pateikiami iš vis kito veikėjo perspektyvos. Dabar „Vilniaus pokeris“ išverstas į prancūzų, baltarusių, makedonų, anglų kalbas.

Pagrindinė istorija yra Vytauto Vargalio „Jie“. Pagal Vytautui nutikusius įvykius sukasi ir kitų personažų pasakojimai: Martyno Poškos „Iš Martraščio“, Stefanijos Monkevičiūtės „Tuteiša“ ir Gedimino Riaubos „Vox Canina“. Įdomiausia, jog kiekvienoje dalyje tų pačių įvykių variantai absoliučiai skiriasi. Būtent tai ir yra romano tikslas – autorius parodo, kad galima rašyti atskleidžiant skirtingas įvykių galimybes.

Antanas Škėma – „Balta drobulė“

„Balta drobulė“ ( vaga.lt/balta-drobule ) yra pirmasis lietuviškas avangardinis romanas. Jame nerasite aiškios siužetinės linijos ar nuoseklaus pasakojimo. Knyga parašyta pasąmonės srauto technika, taip atskleidžiant suskilusį veikėjų vidinį pasaulį. Veiksmas vystosi padrikai, šokinėja laike nuo dabarties aktualijų iki praeities įvykių.

Pagrindinis knygos veikėjas – Antanas Garšva, liftininkas viename Niujorko viešbutyje. Jis atrodo tvarkingas ir ramus darbuotojas, tačiau jam ramybės neduoda egzistenciniai klausimai. Darbo uniforma jį bukina, o sieloje – kūrybinės kančios. Atrodo, jog jis tuoj išprotės…

Knygos autorius Antanas Škėma buvo emigravęs į JAV. Neįtikėtina, bet jo parašytos „Baltos drobulės“ ištisus 4 metus niekas nesutiko išleisti. Tačiau dabar šis kūrinys yra vienas iš labiausiai vertinamų lietuvių literatūros šedevrų, išverstas į vokiečių kalbą.

Kristijonas Donelaitis – „Metai“

Kristijono Donelaičio didaktinė poema „Metai“ – tai vienas svarbiausių lietuvių literatūros klasikos kūrinių, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Šis kūrinys atskleidžia XVIII a. vidurio Rytų Prūsijos gyvenimą. Poema yra suskirstyta į dalis pagal metų laikus: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudens gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Juk šį amžiną metų laikų ratą išgyvena ir žmogus, ir gamta.

„Metų“ centre – paprasti žmonės, baudžiauninkai, su savo kasdieniais darbais, rūpesčiais bei problemomis. Kūrinyje galima sužinoti daug detalių apie to meto papročius ir šventes. Išskirtinė yra ir vartojama kalba – ji nemažai skiriasi nuo šiandieninės lietuvių kalbos.

Poema yra išversta į 14 kalbų – anglų, armėnų, baltarusių, čekų, gruzinų, latvių, lenkų, rusų, švedų, ukrainiečių, vengrų, vokiečių, ispanų ir italų. Į vokiečių, lenkų, rusų ir anglų kalbas kūrinys verstas ne kartą. Taip pat pasirodė ne viena šių vertimų laida.

Jurgis Kunčinas – „Tūla“

„Tūla“ ( vaga.lt/tula ) – tai vienas populiariausių XX a. lietuvių literatūros šedevrų, parašytas Jurgio Kunčino. Autorius buvo ne tik produktyvus rašytojas, bet ir vertėjas. Jo romanas „Tūla“ buvo pirmasis, kuriame prabilta apie valkataujančio sovietmečio inteligento patirtį.

Knygoje atskleidžiamos pykčio, atvirumo, nostalgijos, meilės, bejėgiškumo ir liūdesio temos. Autorius rašo apie gaivališką meilę, stulbinantį Vilnių, bohemišką gyvenimą Užupyje bei sovietmečio ribojimus, tramdančius meniškas asmenybes. Įkaušęs paniuręs jaunuolis vaikštinėja po miestą, sutikdamas įdomius žmones ir žvelgdamas į vietas, kurias autorius vaizdžiai aprašo: sovietmečio pilkumos kupinas kavines ir siauras Senamiesčio gatveles. Pagrindinis veikėjas gyvena visuomenės pakraštyje, vis atsiduria gydymo nuo alkoholizmo įstaigose. Labai ryški siužetinė linija yra meilės istorija – tragiška meilė Tūlai.

Dauguma kritikų sutaria, kad „Tūla“ yra autobiografinis kūrinys. Šioje knygoje labai svarbus yra Vilniaus atvaizdavimas. Nuostabūs Senamiesčio bei Užupio aprašymai pelnė begalę teigiamų įvertinimų. „Tūla“ išleista lenkų, švedų, rusų kalbomis.

Šiuos vertingus kūrinius būtina perskaityti kiekvienam lietuviui. Juk ne veltui garsas apie šias knygas nuaidėjo per visą pasaulį. Lietuvių autoriai sugebėjo sukurti ypatingus tekstus, kurie jau yra laikomi literatūros klasika.