Ukrainiečių kariai klauso vilkaviškiečio mokymų

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškietis Povilas Stankūnas neseniai grįžo iš Ukrainos, kur vietos karius mokė, kaip besipriešinant agresoriui būtų galima kuo geriau išnaudoti bepiločius orlaivius – dronus. Netrukus jaunas vyras dar sykį ketina grįžti į karo niokojamą šalį ir pratęsti savo misiją.

Negalėjo atsisakyti

Ne vienus metus dronų panaudojimo galimybėmis besidomintis P. Stankūnas yra sukaupęs neįkainojamą žinių bagažą. Iš oro vykdomi filmavimai bei fotografavimai jau seniai yra tapę vilkaviškiečio kasdienybe. Savo patirtimi jis dalijasi ir su kitais: veda mokymus tikslinėms asmenų grupėms, bendradarbiauja su įvairiomis įstaigomis bei institucijomis, dėsto Vilniaus Gedimino technikos universitete. Vyras taip pat dirba bepilotėmis skraidyklėmis prekiaujančioje parduotuvėje „dronai.lt“ bei yra įkūręs mažąją bendriją „Dangaus katės“, kuri taip pat teikia pačias įvairiausias dronų paslaugas.

Akivaizdu, kad šie orlaiviai užima išties nemažą P. Stankūno gyvenimo dalį. Tokių šios srities profesionalų kaip jis Lietuvoje yra vienetai. Būtent dėl to vos prasidėjus karui vilkaviškietis ryžosi savo žiniomis pasidalyti su Ukrainos kariais. Vykti į šią šalį jį pakvietė parama Ukrainai besirūpinančios visuomeninės organizacijos „Lukšų vyrai“ įkūrėjas Gintautas Mauricas, su kuriuo Povilas yra pažįstamas jau kurį laiką.

„Supratau, kad net jei ir paaukočiau kažkiek pinigų Ukrainai, tai nebūtų geriausia, ką galiu padaryti. Mano žinios – daug vertingesnės. Dronų panaudojimo galimybės kare – labai plačios. Su šiais prietaisais žvalgų surinkta informacija gali būti tiesiog neįkainojama. Jau nekalbu apie galimybę orlaiviais gabenti tam tikrus daiktus: maistą, medikamentus ar net sprogmenis. Negalėjau atsisakyti pasiūlymo kartu keliauti į Ukrainą. Nesinori, kad tokia nelaimė kada nors ištiktų ir mūsų šalį. Dėl šios priežasties privalome padaryti viską, kas priklauso nuo mūsų, kad piktžoles išrautume dabar, nelaukdami, kol jos įsišaknis“, – kalbėjo P. Stankūnas.

Dronas – tarsi įrankis

Karui vykstant į Ukrainą Povilas keliavo jau du sykius. Pirmą kartą ten jis vyko ketindamas apmokyti dalį Lvive dislokuotų karių. Kartu su vilkaviškiečiu bei „Lukšų vyrais“ važiavo ir žinomas televizijos laidų vedėjas Martynas Starkus, filmavęs autorinę laidą „Kur toliau?“. Kadangi tąkart visi kariai buvo išvykę į karštuosius taškus, P. Stankūnui su jais taip ir neteko pasidalyti savo žiniomis. Būtent todėl vilkaviškietis nusprendė laiką išnaudoti produktyviai bei prisijungė prie laidos filmavimo kūrybinės komandos.

Netrukus jaunas vyras vėl grįžo į Ukrainą. Kaip ir pirmą sykį, taip ir dabar jis keliavo su „Lukšų vyrais“. Anot jo, net ir geriausių tikslų turintiems žmonėms nepatariama vieniems keliauti į karo niokojamą šalį. Pavieniai civiliai yra itin kruopščiai tikrinami. Pasitaikė keletas atvejų, kai agresoriaus pusę palaikantys piliečiai apsimetė ukrainiečiais ir vėliau pridarė daug žalos.

Antrą kartą Povilas keliavo į už maždaug 100 km nuo Lvivo esantį Lucką. Per mažiau nei dvi savaites naudotis dronais jis apmokė kelias dešimtis karių. Daugybę žmonių instruktavusio vilkaviškiečio teigimu, ukrainiečiai buvo labiausiai motyvuoti jo mokiniai. Per ganėtinai trumpą laiką jie sugebėjo įsisavinti tiek žinių, kiek įprastai pateikiama per mėnesį trunkančius kursus.

„Iki šiol panašių mokymų vesti neteko. Stengiausi sukurti realias kare galinčias pasitaikyti situacijas. Informacijos rinkimas, gebėjimas prisitaikyti prie greitai besikeičiančių aplinkybių, reagavimas į stresines situacijas, mokėjimas išlaviruoti – tai tik keletas pavyzdžių. Visi kariai buvo labai imlūs. Net ir tie, kuriems sunkiau sekėsi įsisavinti informaciją, paklusniai vykdė paskirtas užduotis, stengėsi klausinėti visko, kas jiems atrodė svarbu. Aš, savo ruožtu, bandžiau pagrįsti kiekvieną situaciją, paaiškinti, kaip veikia dronai bei jų komponentai. Stengiausi išaiškinti, kad šie orlaiviai – tarsi jų turimi ginklai, reikalaujantys priežiūros bei atsakomybės“, – pasakojo pašnekovas.

Keliaus dar kartą

Į Ukrainą Povilas Stankūnas vežėsi savo techniką. Jauno vyro teigimu, mokėti naudotis dronais yra tiek pat svarbu, kiek ir juos prižiūrėti. Būtent dėl to vilkaviškietis kariams skraidyklėmis leisdavo naudotis tik po to, kai šie išklausydavo teorinę medžiagą bei kompiuteryje įdiegtoje simuliacinėje programoje įrodydavo, kad jau yra pasirengę į rankas paimti tikrą aparatą. Nemokantieji deramai naudotis prietaisu gali pridaryti didžiulių finansinių nuostolių, o taip pat sukelti pavojų sau ir savo būriui.

Povilo teigimu, orlaiviai – itin brangūs. Teoriškai reikėtų, kad kiekvienas žvalgas turėtų bent po dvi skraidykles. Vieną – su termovizorine kamera, skirtą naktinei žvalgybai, bei paprastesnę, naudojamą dieną. Mažas orlaivis su naktinio regėjimo prietaisu kainuoja 7–8 tūkst. eurų.

„Didesni dronai – dar brangesni. Šios skraidyklės kare gali turėti didžiulę vertę. Su jomis galima ne tik priartinti norimą vaizdą, bet net ir nustatyti tikslias vieno ar kito objekto koordinates. Tuo itin dažnai naudojasi artileristai, siekdami tiksliai identifikuoti taikinį“, – teigė P. Stankūnas.

Jo teigimu, kol kas ukrainiečiams vis dar trūksta tiek dronų, tiek jais naudotis mokančių specialistų. Nors Povilas jau paruošė nemažai būsimų instruktorių, tačiau to vis tiek negana. Būtent dėl to kitą savaitę su „Lukšų vyrais“ jis vėl ketina vykti į Ukrainą ir tęsti darbus.

Emocijų netrūko

Vykdamas į karo siaubiamą Ukrainą vilkaviškietis baimės nejuto. Artimieji taip pat suprato kilnią Povilo misiją, o šis jiems pažadėjo, kad į karštuosius taškus nekels kojos. Vyro nuomone, karinės patirties neturintiems civiliams nereikėtų vykti į mūšių laukus, nes ten būtų rizikuojama ne tik savo, bet ir aplinkinių gyvybėmis.

P. Stankūnas pripažino, kad būnant Ukrainoje jam ne kartą teko kontroliuoti savo emocijas. Nors realių apšaudymų Luckas dar nepatyrė, tačiau mieste nuolat aidėjo pavojų skelbiančios sirenos, neretai gyventojus prižadindavusios net vidury nakties.

„Ten, kur buvau, žmonės gyvena įprastus gyvenimus – eina į darbus, moka mokesčius, vaikšto į parduotuves, lanko kavines. Jie nekelia panikos, nes žino, kad taip yra geriau jų valstybei. Ukrainiečiai jaučia ir lietuvių paramą. Jie mus vadina broliška tauta. Net paprasti gatvėje sutikti žmonės teigė, kad karui pasibaigus tikrai nepamirš tų, kurie jiems padėjo, kaip ir tų, kurie nusisuko“, – sakė pašnekovas.

Pats Povilas tautiečius ragino ir toliau nenustoti remti ukrainiečių. Vyro teigimu, klaidinga manyti, kad kartą pervedus tam tikrą paramos sumą karas bus sustabdytas.

„Ukrainiečiams trūksta maisto, vandens, higienos prekių, įvairių kitų priemonių. Jau nekalbu apie tokius prietaisus kaip dronai, kurie kare gali padėti sunaikinti ne vieną priešo objektą. Tie, kurie gali, tikrai turėtų aukoti įvairioms parama besirūpinančioms organizacijoms. Tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, privalo būti kuo greičiau sustabdyta. Mes visi galime prie to prisidėti“, – pabrėžė P. Stankūnas.