Policijos darbe – nauja technika ir galimybės

Eglė KVIESULAITIENĖ

Ar žinote, kad nusikaltimo įkalčiai į laboratoriją gabenami popierinėje pakuotėje, o detektyviniuose serialuose rodomi polietileniniai maišeliai tam visai netinka? O gal numanote, kokiu greičiu gali skrieti naujieji policijos motociklai? Apie tai ir dar daug ką įdomaus buvo galima sužinoti antradienį policijos organizuotoje atvirų durų dienoje.

Naujiena – motociklai

Į atvirų durų dieną, organizuotą prie Marijampolės kultūros centro, atvyko ne tik tie, kas ketina rinktis policininko profesiją, bet ir visi, kam smalsu pabendrauti su pareigūnais, iš pirmų lūpų išgirsti apie kriminalistų kasdienybę, apžiūrėti turimą techniką.

Bene labiausiai praeivių dėmesį traukė vos prieš kelias dienas Marijampolėn parvaryti du kelių policijos motociklai. Naujieji „BMW R1250 RT“ itin dinamiški ir manevringi keliuose, nes turi galingą, labai efektyvų variklį. 100 km/val. greitį jie išvysto per 3, 7 sekundės ir gali įsibėgėti iki daugiau nei 200 km/val.

Motocikluose integruota vaizdo įrašymo ir radijo ryšio įranga, policijos švyturėliai, erdvios daiktadėžės, kuriose patruliai vežiojasi kompiuterius ir spausdintuvus, šildomas vairas ir sėdynės.

Iki metų galo juose planuojama sumontuoti ir greičio matavimo įrangą.

Naujieji motociklai bus naudojami patruliuoti gatvėse, ypač spūsčių metu, lydėti kortežus, prižiūrėti viešąją tvarką rekreacinėse zonose, miesto šventėse. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kelių policijos skyriaus viršininkas Rolandas Gylys pažadėjo, kad naujuosius motociklus vasarą pamatysime ir Vilkaviškio gatvėse.

Greitį mėgstantys vyrai iš arti apžiūrinėjo trikojį greičio matuoklį ir policiniais ženklais nežymėtus automobilius, kurių Marijampolės apskrities policijos komisariato Kelių policijos skyrius turi tris. Šių automobilių priekyje, gale ir salone sumontuota vaizdo fiksavimo įranga.

Priemonės tobulėja

Jaunimo akį itin traukė stalelis, ant kurio buvo demonstruojama kasdieninė policijos pareigūno ekipuotė: šarvinė liemenė, antrankiai, teleskopinė bei kita, skirta blokuoti smūgius, lazdos, dujų balionėlis, elektrošoko prietaisas, tarnybinis pistoletas. Buvo rodomi du šaunamieji pusiau automatiniai ginklai, kurie naudojami tik specialiosioms operacijoms ir gali būti užtaisomi tiek guminėmis, tiek tikromis kulkomis.

Ekipuotę demonstravęs Marijampolės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresnysis specialistas Rolandas Varžaitis sakė, kad policijos naudojamos priemonės nuolat tobulėja – anksčiau turėtas ilgas gumines lazdas pakeitė teleskopinės, kurios kompaktiškai segimos prie diržo, tačiau ištraukus iš movos akimirksniu automatiškai išsiskleidžia.

Anksčiau policija neturėjo ir elektrošoką sukeliančių įtaisų „Taser“, kurie tapo dažnu pagalbininku, padedančiu pareigūnams sudėtingose situacijose.

Nedažni svečiai

Ypač įspūdingai atrodė visa ekipuote apsirengę, retai į mūsų kraštus užklystantys Lietuvos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai. Jie demonstravo viešosios tvarkos atstatymo priemones: riaušių metu naudojamas kūno apsaugas, šalmus, paprastus ir neperšaunamus skydus, laužtuvus, taranus, plėtiklius, kurių prireikia norint patekti į uždaras patalpas ar teritorijas, taip pat nuo ašarinių dujų saugančias dujokaukes.

„Aro“ pareigūnams savo ekipuotę tenka naudoti ne tik per riaušes, kurių mūsų šalyje būna gan retai, tačiau ir per sportines varžybas, kai reikia palaikyti tvarką tarp įsiaudrinusių komandų fanų. Tokiose varžybose, kur numatoma, kad kils rimtų neramumų, pareigūnai budi iš anksto, užkirsdami kelią priešininkų komandų sirgalių provokacijoms.

Mūsų rajone „Aro“ pareigūnams teko lankytis praėjusių metų rugsėjį, kai į Kybartus buvo eskortuojami migrantai. Tačiau tuomet neramumų nekilo, tad jokių specialiųjų priemonių panaudoti neteko.

Padeda dronas

Smalsūs detektyvinių serialų mėgėjai būriavosi prie kriminalistų ekspertų stalelio, kur buvo demonstruojamos nusikaltimams atskleisti naudojamos priemonės. Ekspertų lagaminų skyreliuose galėjai rasti ir visiems pažįstamų įrankių, ir paslaptingų įvairiaspalvių miltelių, buteliukų, priemonių biologiniams skysčiams paimti, kraujo pėdsakams atsekti ir kt. Vaikai nepraleido progos specialiais dažais išsimozoti rankas ir pabandyti, kaip paimami įtariamųjų pirštų atspaudai.

Kriminalinės policijos kriminalistinių tyrimų skyriaus specialistas Regimantas Zigmantas pasakojo, kad jo kolegoms tenka vykti tiek į vagysčių, tiek į eismo įvykių, tiek į smurtinių nusikaltimų vietas.

Pavyzdžiui, atvykę į eismo įvykio vietą ekspertai pirmiausia padaro daug nuotraukų, fiksuoja stabdymo žymes, automobilių apgadinimus, kraujo dėmes ir pan. Pastaruoju metu ekspertų darbą palengvino įsigytas dronas, kuriuo galima užfiksuoti daug įvykio pėdsakų, tyrimui reikšmingų objektų. Pagal drono užfiksuotas aplinkybes pareigūnai gali braižyti eismo įvykio schemas.

Ne kaip detektyvuose

Tačiau kur kas dažniau ekspertams tenka fiksuoti vagysčių įkalčius: pėdsakus ant išlaužtos spynos, durų, ieškoti biologinių skysčių, avalynės ar rankų paliktų atspaudų. Pastarųjų rasti tampa vis sunkiau, nes visas suplanuotas vagystes vykdo profesionalai, kurie dirba su pirštinėmis. Daugiausiai pėdsakų lieka spontaniškai įvykdytuose nusikaltimuose.

R. Zigmantas sakė, kad žiūrėdamas televizijos detektyvus jis visuomet šypsosi, nes suvokia, kad daug rodomų dalykų realybėje tiesiog neįmanomi, nes nusikaltimų tyrimas vyksta žymiai ilgiau ir sudėtingiau. Nors pareigūnas pripažįsta, kad 95 proc. filmuose rodomų priemonių yra naudojamos ir realiame ekspertų darbe, tačiau tyrimo procesai tikrovėje vyksta kur kas lėčiau.

Ekspertas pastebėjo, kad populiariuose serialuose nusikaltimų įkalčius kriminalistai deda į polietileninius maišelius ir siunčia į laboratoriją. Tačiau, pavyzdžiui, pirštų atspaudų ar kitų biologinių pėdsakų juos įpakavus polietilene tiesiog nebeliktų dėl drėgmės. Visus daiktus su biologiniais pėdsakais būtina pakuoti tik į popierių ar kartoną, įtvirtinti, kad daiktas stabiliai laikytųsi, nesivartytų, nenusitrintų pėdsakai. Tad pareigūnas patartų filmus vertinti kritiškiau.

– Nors yra specialios programos, padedančios sutapatinti nusikaltimo vietoje paliktus pirštų pėdsakus su esančiais duomenų bazėje, kompiuteris išskiria kelias dešimtis asmenų su panašiu pirštų atspaudų raštu. Tad galutinis rezultatas priklauso nuo pareigūno kruopštaus darbo, kuris užtrunka ilgai – tikrai ne kelias minutes, kaip rodo filmuose, – aiškino Zigmantas.

Visgi pareigūnas pripažįsta, kad detektyvų prisižiūrėję žmonės dažnai bando mokyti ekspertus, kaip reikėtų rinkti įkalčius ir tirti nusikaltimą. Todėl puiku, kad gyventojai gali ateiti į atvirų durų dienas ir praplėsti akiratį.