Vilkaviškį paliekantis antstolis atsisveikina su gailesčiu

Eglė KVIESULAITIENĖ

Gegužės 6 dieną beveik du dešimtmečius mūsų rajone išdirbęs antstolis Algimantas Maliukevičius šventė septyniasdešimtmetį. O tai reiškia, jog automatiškai baigiasi jo, kaip valstybės įgaliojimus vykdančio pareigūno, funkcijos. Vilkaviškį per beveik du dešimtmečius spėjęs pamilti druskininkietis prisipažįsta, jog jam truks ir suvalkietiškos aplinkos, ir mylimo darbo.

Sukūrė darbo vietas

Algimantas Maliukevičius puikiai prisimena tą dieną, kai gavęs darbą Vilkaviškyje vyko apsižvalgyti. Buvo pilkas 2002-ųjų lapkritis. Iki tol mūsų kraštuose nebuvęs iš miškingo kraštovaizdžio atvykęs dzūkas baugiai žvalgėsi po Suvalkijos lygumas.

– Prisimenu, kai važiavau nuo Marijampolės Vilkaviškio link. Aplink plytėjo laukai, krūmai, juose – juodi vanagėliai… Pirmas vaizdas tikrai buvo nekoks. Tuomet galvojau, kad jei nepatiks, bet kada galiu mesti ir išvažiuoti, – pirmais įspūdžiais apie Vilkaviškį dalijosi A. Maliukevičius, pripažinęs, kad netruko apsiprasti ir suprasti, kad čia – „faina“.

Kai iš buvusios antstolės Loretos Rastauskienės, kuri išėjo dirbti notare, perėmė kontorą, joje tebuvo du darbuotojai. Tačiau didėjant krūviams A. Maliukevičius nutarė plėsti savo įmonę ir darbo vietas sukūrė iš viso aštuoniems žmonėms.

Tiems, kas niekada neturėjo reikalų su antstoliais, sunku suvokti šių pareigūnų funkcijas ir darbo apimtis. Daugelis žino tik tiek, kad įsiskolinus valstybei, įmonėms ar privatiems asmenims į tavo duris pasibels antstolis, kuris gali areštuoti banko sąskaitas, turtą ar net iškeldinti iš namų. Tačiau antstolis ne tik vykdo skolų išieškojimą, bet ir turi daugiau funkcijų: konstatuoja faktines aplinkybes, skelbia varžytynes, tarpininkauja vykdant turtines prievoles ir t. t.

Skolų statistika

Algimanto Maliukevičiaus kontoroje šiuo metu užvesta daugiau nei 12 tūkst. vykdomųjų bylų. Jei vertintume statistiškai – kas trečiam rajono gyventojui kliūva po bylą. Žinoma, taip nėra, nes daug asmenų turi po kelis ar net keliasdešimt įsiskolinimų.

Visas skolininkų bylas antstolis šiomis dienomis perduos jo funkcijas perimsiančiam kolegai Laurynui Lukšiui. Deja, jis dirbs ne mūsų mieste, o Marijampolėje, o tai Vilkaviškio krašto žmonėms sukels nepatogumų. Visgi Teisingumo ministerija laikosi tokios pozicijos, kad Vilkaviškyje įkurdinti antstolį nėra būtina.

Per beveik du darbo Vilkaviškyje dešimtmečius antstoliui teko patirti įvairiausių istorijų, sulaukti piktų žodžių ir net padėkų iš skolininkų, o tai antstolio darbe būna itin retai.

– Visuomenėje susiformavusi nuomonė, kad antstolis yra negeras – skriaudžia žmones. Tačiau mes tik vykdome valstybės pavestas funkcijas, – apie savo darbo specifiką aiškino A. Maliukevičius.

Jis pripažino, kad ši profesija turi ir labai nemalonių pusių, tad dažnai skaudėdavo širdį, kai iš varžytynių buvo parduodamas žmonių turtas ar prasiskolinusius asmenis tekdavo iškeldinti iš namų. Visgi A. Maliukevičius įsitikinęs, kad norintis iš skolų išbristi žmogus visada gali rasti išeitį, suderinti su antstoliu skolų išieškojimo grafikus, kalbėtis su skolintoju.

– Prisimenu vieną pilietį, kuriam buvo iškelta per 200 įsiskolinimo bylų. Tai buvo etatinis Kelių eismo taisyklių, viešosios tvarkos ir kitų įstatymų pažeidėjas, prisirinkęs krūvas baudų. Dalį pinigų valstybės labui pavyko išieškoti, už likusias baudas skolininkas atidirbo, – prisiminė A. Maliukevičius. – Didžiausia mano kontoros išieškota suma siekė per 200 tūkst. eurų.

Būna nesusipratimų

Per tiek metų, kiek A. Maliukevičius dirbo mūsų rajone, skolininkai mažai kuo pasikeitė – alimentų savo vaikams nemokančiųjų procentas nesumažėjo, socialinę paramą gaunantys asmenys vengia mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus. Tik pakitus ekonominei situacijai mažėja tokių, kurie skolų prisidaro iš nepritekliaus.

Antstolio darbe būta ir nesusipratimų. Jis prisiminė darbo pradžioje nutikusią istoriją, kuri dabar kelia šypseną. Gavęs nurodymą išieškoti 500 litų baudą iš moters, nubaustos už prostituciją, išsiuntė raginimą geranoriškai susimokėti skolą valstybei, tačiau nei skolininkės skambučio, nei vizito nesulaukė. Tik tada, kai buvo areštuota jos sąskaita ir negalėjo pasiimti pašalpos, moteris paskambino antstoliui ir dievagojosi Kaune niekada nebuvusi, tuo labiau negalėjusi užsiiminėti prostitucija.

Prie išsisukinėjančių klientų įpratęs A. Maliukevičius tuomet net neabejojo, kad skolininkė meluoja. Bet kai kontoroje pamatė ne ekstravagantišką gražuolę, o varganą kaimo moteriškę paskutiniame nėštumo trimestre, suprato, kad įvyko nesusipratimas. Tada išsiaiškino, kad moters asmens duomenimis prisidengė juos žinojusi pažįstama. Bylą teko nutraukti, o klientės atsiprašyti.

Ryšių nenutrauks

A. Maliukevičius prisipažįsta, kad Vilkaviškį palieka su gailesčiu. Gaila palikti ne tik vis gražėjantį miestą, kuriame gyveno darbo dienomis ir tik savaitgaliais grįždavo į Druskininkus, bet ir kolektyvą, kuris tapo jo antrąja šeima.

– Tai, ką beveik prieš du dešimtmečius sukūriau, dabar turiu pats sugriauti – naikinti antstolio kontorą, atleisti iš darbo žmones, išparceliuoti biuro įrangą – tiesiog uždaryti gražaus gyvenimo periodo duris, – apmaudo neslėpė A. Maliukevičius. – Deja, tai neišvengiama – mano įgaliojimai šiandien nutrūks automatiškai ir niekas to pakeisti negali.

Išėjęs į užtarnautą poilsį ilgametis antstolis ketina daugiau laiko skirti muzikai, mat jaunystėje su bendraminčiais įkurta grupė BASSVIM vis dar gyvuoja. Ši roko grupė kažkada rinkdavo pilnas didžiųjų miestų sales ir buvo žinoma visoje Lietuvoje, jai vadovavo lietuviškos estrados legenda Mikas Suraučius. Beje, jis ir dabar muzikuoja drauge su Algimantu. A. Maliukevičius svarsto, kad daugiau laiko galės skirti savo pomėgiams – kelionėms, žvejybai, medžioklei, grybavimui. Visgi visiškai nutraukti ryšių su Vilkaviškiu tikrai neketina ir pripažįsta, kad čia lieka dalelė jo širdies.