Klebonas tarnystę tęs Virbalio ir Žaliosios parapijose

Simona SIMANAVIČIENĖ

Nuo sausio mėnesio Virbalio Šv. Arkangelo Mykolo ir Žaliosios Šv. Roko bažnyčiose pamaldas veda klebonas Donatas Rolskis. Kunigas pakeitė prieš tai šias pareigas ėjusį dvasininką Gediminą Marcinkevičių.

Susipažįsta su pasauliečiais

Iki atvykimo į Virbalio parapiją klebonas čia lankėsi tik keletą kartų, todėl viskas jam yra nauja. Per beveik pusę metų tarnystės Vilkaviškio rajono parapijose dvasininkas po truputį susipažįsta su pasauliečiais, bendrauja su Gyvojo Rožinio draugijos nariais, drauge su aktyviais parapijiečiais sukūrė pastoracinę tarybą.

Abiejų parapijų tikinčiuosius klebonas neseniai pakvietė į sinodinio kelio susitikimus, kuriuose atliepė popiežiaus Pranciškaus kvietimą bendrystei. Šiuose susibūrimuose jis geriau susipažino ir su bendruomene. „Pažintis vyksta iš lėto, po truputį įsilieju į parapijos veiklą“, – kalbėjo kun. D. Rolskis.

Mums bevaikščiojant po Virbalio bažnyčią kunigas pasakojo, jog sekmadieniais į pamaldas susirenka iki 70 žmonių, tačiau per didžiąsias šventes tikinčiųjų būna gerokai daugiau: per šias Velykas jų sugužėjo apie pora šimtų.

„Tikybos mokytoja su mokiniais tikintiesiems paruošė 250 avinėlių. Į šv. Mišias susirinko tiek žmonių, kad visi vos tilpo“, – pasakojo kunigas, rodydamas ant bažnyčios suolų užsilikusius keleto avinėlių karpinius.

Darbai – Dievo valioje

Kun. D. Rolskis anksčiau tarnavo Slavikų parapijoje (Šakių r.).

Ten klebonaujant su rėmėjų ir parapijiečių pagalba Slavikų Šv. Onos bažnyčia sulaukė atgimimo: atnaujintos pastato sienos ir vidus, pakeistas stogas, neužmiršta ir varpinė bei špitolė, aplink bažnyčią paklotas naujas takas, sutvarkyti kunigų kapai.

Bendraujant su pašnekovu jau vyko darbai ir ant Virbalio bažnyčios stogo. Buvo montuojamas žaibolaidis.

Tačiau dvasininkas nebuvo linkęs daug kalbėti apie nuveiktus darbus ir ateities planus bei veiklas naujose parapijose.

„Viską palieku Dievo valiai. Ateidamas čia neplanavau jokių darbų, viskas vyksta aplinkybių dėka. Aš, aš, aš – tai tik puikybė. Nenoriu forsuoti ir sakyti: va, žiūrėkite, parapijiečiai, ką sugalvojau, nes tai būtų netikra, asmeninis įgeidis. Mano gali būti tiktai malda. Kaip pasakyta „Apaštalų darbų“ knygoje: jeigu tai yra iš Dievo – niekas nesugriaus, bet jei tai yra iš žmonių – savaime išnyks“, –– samprotavo klebonas.

Gyveno vienuolyne

Kunigas Donatas kilęs iš Šakių rajono, Maštaičių kaimelio. Šeimai persikėlus gyventi į Kidulius, būsimas dvasininkas ten pradėjo lankyti mokyklą. Netoliese buvo Kidulių bažnyčia, kurioje su tikėjimo tiesomis mokinuką supažindino tikybos mokytojas.

Pasak klebono, atskirais gyvenimo tarpsniais Dievas kalbina žmogų į pašaukimą, todėl konkretaus įvykio, lėmusio apsisprendimą tapti dvasininku, nebuvo: „Dangaus karalystė veikia nepastebimai – kaip auga grūdas ar duonos raugas, kuris bėgant laikui vis pildo duonkubilį. Pašaukimas eiti Dievo keliu nematomas: kalbina iš vidaus, stiprina ir veda į priekį. Belieka tik atsiliepti“.

Apie tapimą kunigu dvasininkas ėmė galvoti dar mokykloje, kai patarnaudavo mišiose. Baigęs mokslus įstojo į Marijampolės kunigų seminariją, o po jos priėmė kunigystės įžadus.

Tarnaudamas Slavikų parapijoje kunigas Donatas nusprendė prisijungti prie Marijampolės Marijonų vienuolyno. Ten praleido devynis mėnesius, o į kunigystę grįžo praėjusią vasarą. Po pusmečio buvo paskirtas į Virbalio parapiją.

Vienuolyne užgimė ypatingas ryšys su malda, kuriai kunigas skiria keturias ir daugiau valandų per parą.

„Mano gyvenimo centras yra malda, tikslas – būti kartu su Dievu. Kitokių pomėgių neturiu, stengiuosi maldai savęs atiduoti kiek įmanoma daugiau. Turiu susidaręs regulą: meldžiuosi ryte, vakare, o jeigu yra galimybė – ir per pietus“, – atsidavimą tikėjimui išsakė klebonas.