Akmenyje iškaltos pavardės primins suvalkiečių narsą

Eglė KVIESULAITIENĖ

Žaliosios kaime (Klausučių sen.) įamžinti iš šio krašto kilę 1919–1920 metų Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriai. Juodo granito lentose išrašyta daugiau nei septynios dešimtys pavardžių tų, kurie ėjo nuo priešų ginti jaunos nepriklausomos tėvynės.

Didžiuojasi tėvu

Įamžinti Žaliosios valsčiaus savanorius, tarp kurių yra ir jo tėvo pavardė, idėja kilo iš Bobių kaimo kilusiam, tačiau šiuo metu sostinėje gyvenančiam inžinieriui Stasiui Tamošaičiui. 2019 m. vasario mėnesį, kai nuėjo užsirašyti į savanorius, Pranas Tamošaitis dar nebuvo atšventęs šešioliktojo gimtadienio, nors paklaustas, ar yra pilnametis, tikrąjį savo amžių nutylėjo.

P. Tamošaitis tarnavo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulke, buvo būsimo generolo Stasio Raštikio pasiuntinys. 1920 metais nepriklausomybės kovoms nurimus P. Tamošaitis iš kariuomenės buvo paleistas, nes dar nebuvo sulaukęs šaukiamojo amžiaus. Kaip Lietuvos savanoris iš valstybės gavęs 8 ha žemės, vėliau sukūrė šeimą ir ūkininkavo.

Tarp Žaliosios valsčiaus savanorių – trys Vyčio Kryžiaus kavalierių – Juozo Rastausko bei Motiejaus ir Prano Kilikevičių pavardės. Šiais ordinais buvo apdovanojami labiausiai kovose dėl Lietuvos laisvės pasižymėję kariai.

Savanorio sūnus S. Tamošaitis sakė seniai svajojęs įamžinti Žaliosios valsčiaus savanorių atminimą, tačiau tam pasirinko simbolinį laiką – 2022-uosius, kuriuos Seimas paskelbė Sūduvos metais. Bendrovė „Akmelita ir Ko“ sukūrė projektą, kuris buvo suderintas su rajono Savivaldybe. Žaliosios šv. Roko parapijos klebonas Donatas Rolskis pritarė, kad ant klebonijos sienos būtų pakabintos atminimo lentos su savanorių pavardėmis, o projektas buvo įgyvendintas paties S. Tamošaičio šeimos lėšomis.

Triskart daugiau

Iškilmingai atidengti lentas buvo patikėta pačiam S. Tamošaičiui ir rajono merui Algirdui Neiberkai. Jas ir iškilmėse dalyvavusius žmones pašventino Žaliosios šv. Roko parapijos klebonas kun. D. Rolskis

Per atminimo lentų atidengimo šventę S. Tamošaitis dėkojo visiems prisidėjusiems prie jo plano įgyvendinimo, o ypač – istorikui, žurnalistui, knygos „Vilkaviškio krašto karžygiai“ autoriui Viliui Kavaliauskui, kuris pateikė visas archyvuose minimas Žaliosios valsčiaus savanorių pavardes.

Pats į renginį atvykęs istorikas V. Kavaliauskas sakė, kad iš tiesų savanorių Žaliosios valsčiuje buvo triskart daugiau, tačiau oficialių, apdovanotų medaliais ir patvirtintų 1928–1940 m. veikusios Savanorių komisijos yra tik kiek daugiau nei septynios dešimtys.

Anot V. Kavaliausko, nepriklausomybės kovose dalyvavo apie 30 tūkstančių Lietuvos savanorių, o oficialiai patvirtintų tėra 10 tūkstančių. Nežinia, ar taip nutiko dėl griežtai įrodymus ir dokumentus vertinusios to meto komisijos, o gal kai kurie kariai patys į ją nesikreipė.

Dėkojo suvalkiečiams

Tačiau ir tos septynios dešimtys savanorių tokio dydžio valsčiui – labai solidu. Tiek savanorių, kiek buvo Žaliojoje, anot istoriko, neturi net du Žemaitijos rajonai kartu sudėjus. Tačiau Suvalkija visais laikais buvo ypač pilietiška, ir čia gyveno didvyriški, savo tėvynę itin mylintys žmonės. Nors į Suvalkiją tada nesiveržė nei bolševikai, nei lenkai, šio krašto žmonės gynė pačią valstybės idėją.

– Labai gerai, kad įamžinome Žaliosios savanorių pavardes – mes grąžinome juos istorijai. Per savo šaknis šiandieninis žmogus randa santykį su savo valstybe, – renginyje kalbėjo V. Kavaliauskas, šnekinęs net 1 400 Lietuvos savanorių šeimas.

Įdomiausia tai, kad buvusių savanorių šeimos jaučia ypatingą ryšį su savo šalimi, tarp jų nėra emigrantų, nes valstybę kūrė jų tėvai ir seneliai.

– Jeigu koks priklydęs svetimas tankas užvažiuotų į Žaliosios kaimą, esantį netoli valstybės sienos, tai pamatęs atminimų lentas su ilgu narsių vyrų sąrašu, suprastų, kad su jų palikuonimis geriau neprasidėti, ir mautų namo, – sakė V. Kavaliauskas. – Ačiū jums, suvalkiečiai. Ant jūsų laikosi mūsų valstybė.

Įteikė padėką

Rajono istorikas Antanas Žilinskas kalbėjo apie Vilkaviškio krašto savanorių, kurių surasta ir visuomenei priminta daugiau nei 1000 pavardžių, indėlį į Lietuvos nepriklausomybės kovas, apie įamžintą jų atminimą įvairių miestų kapinėse.

Rajono meras A. Neiberka dėkojo už tai, kad skirtingais istorijos tarpsniais Suvalkijos žmonės kovojo už savo šalį ir dėl to šiandien esame laisvi.

Už istorinės atminties išsaugojimą rajono meras S. Tamošaičiui įteikė padėką. Renginio dalyviams koncertavo Vilkaviškio muzikos mokyklos akordeonistų ansamblis (vad. Liucija Bindokienė).

Tradiciškai renginiui įamžinti pievoje prie klebonijos buvo pasodintas gyvybę simbolizuojantis augalas. Ūgtelėjęs šluotelinės hortenzijos krūmas Žaliosios gyventojus džiugins nuostabiais žiedais ir primins apie valsčiaus savanorių įamžinimo dieną.