Straipsnis kiškiui padėjo rasti naujus šeimininkus

Eglė KVIESULAITIENĖ

Vilkaviškiečių prijaukintas laukinis kiškis rado naujus namus. Perskaitę „Santakoje“ išspausdintą rašinį suvalkietišką zuikį priglaudė šiauliečiai.

Prieš kelias savaites „Santakoje“ rašėme, kaip Vilkaviškyje gyvenantys Ligija ir Vytautas Vosyliai prieš Velykas savo kieme rado sušalusį mažą zuikutį ir supratę, kad mamos paliktas gyvūnėlis šaltyje žus, parsinešė jį į namus. Nors buvo mažai vilties, jog tik motinos pienu mitęs laukinukas nelaisvėje išgyvens, žmonių pastangų dėka zuikutis atkuto ir prisirišo prie šeimininkų. Pieną jis ir toliau žįsdavo tik iš buteliuko, o išleistas iš narvelio siausdavo po Vosylių namus.

Kai zuikis ūgtelėjo, šeimininkai jam pradėjo ieškoti naujų namų ir vylėsi, kad jų išpopintą kiškį galbūt priglaus geresnes sąlygas laukiniam gyvūnui augti turintys žmonės.

„Santakoje“ išspausdinus rašinį „Atstraksėjęs laukinis kiškis tapo naminiu augintiniu“ redakcija sulaukė Ilonos Zazienės laiško. Moteris rašė, kad savo sodyboje, esančioje Šiaulių rajone, turi galimybę priglausti naujų namų ieškantį kiškį ir prašė perduoti jos kontaktus Vosyliams.

Po pokalbio telefonu, kai vilkaviškiečiai kiškio savininkai įsitikino, jog jų augintinis Šiaulių rajone laukiamas ir tikrai nepateks į puodą, buvo sutarta susitikti… Kryžkalnyje. Ten savo augintinį nugabeno vilkaviškiečiai, kur kiškio jau laukė atvykę naujieji šeimininkai.

Ligija ir Vytautas prisimena, kad kiškis kelionę ištvėrė puikiai. Jis ramiai narvelyje rupšnojo daržoves, tik kiek sunerimo, kai buvo perduotas nematytiems žmonėms.

Kiškio suartintos šiauliečių ir vilkaviškiečių šeimos dabar nuolat susiskambina ir pasikalba telefonu. Ilona atsiunčia nuotraukų ir papasakoja įspūdžius apie kiškio išdaigas. Pasirodo, naujoje vietoje vilkaviškietis zuikis dar neapsiprato ir naujiesiems šeimininkams priartėjus slepiasi narvelio kampe. Paleistas palakstyti po kambarį kiškis taip pasislėpė, jog teko iškraustyti spintą, kad galėtų ją atitraukti.

Suvalkietišką kiškį priglaudusi Ilona viliasi, kad gyvūnas netrukus adaptuosis naujoje vietoje.

– Kol kas laikomės visų senųjų šeimininkų nurodymų – šeriame kiškį žole, morkomis, agurkais ir braškėmis, o jis apetitu tikrai nesiskundžia. Galvojome jį leisti į aptvarą kieme, bet supratome, kad būdamas toks smalsus ir energingas jis prasikas ir paspruks, – pasakojo I. Zazienė.

Kita gyvūnų globėja Ilonai patarė įtaisyti kiškiui draugą – tada jis nustos stresuoti. Tad dabar naujoji šeimininkė svarsto, su kuriuo iš jos turimų gyvūnų zuikis galėtų susidraugauti.

– Mes labai mylime gyvūnus, į sodybą užklysta ir laukinių stirnų, atšuoliuoja kiškių, net genį nuosavą turime. Tikimės, kad ir suvalkiečiui kiškiui pas mus patiks, – vylėsi I. Zazienė.