Veronika Ona ŽALIABARŠTIENĖ (1943–2022)
„Mes bejėgiai prieš mirtį, bet ji per silpna sunaikinti prisiminimus ir paliktą šviesą, nes juk šviesa nemiršta – pasilieka žolėj, žiede ir vaiko akyse…“
Ta vidinė žmogiška šviesa visą gyvenimą lydėjo mokytoją Veroniką Oną Žaliabarštienę. Deja, tenka pasakyti sudie gerbiamai ir mylimai mokytojai, palikusiai mus prieš pat Rugsėjo pirmosios skambutį…
1943 m. gimusi Lazdijų rajone vidurinę mokyklą Veronika baigė Kapčiamiestyje. Vėliau mokslus tęsė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Gamtos ir geografijos fakultete, įgijo istorijos ir fizinio ugdymo mokytojos specialybę. Institutą baigė 1966 m. ir buvo apdovanota Valstybinio aukštojo ir vidurinio specialiojo mokslo komiteto pagyrimo raštu.
Darbą V. O. Žaliabarštienė pradėjo tuometinėje Vilkaviškio geležinkelio stoties aštuonmetėje mokykloje. Toje pačioje darbovietėje dirbo nuo 1966 m. iki 2012 m. – iki 1979 m. dėstė istoriją ir fizinį ugdymą, o nuo 1979 m. dirbo direktoriaus pavaduotoja bei istorijos mokytoja. 1978 m. pedagogė buvo apdovanota Lietuvos švietimo ministerijos garbės raštu.
Veroniką pažinojome kaip be galo rūpestingą žmogų. Jai rūpėjo kiekvienas mokyklos mokinys, mokytojas, darbuotojas, tarsi pas mamą ateinantis pasidalyti savo džiaugsmais ar rūpesčiais. Visi – ir mokykla, ir aplink esantys žmonės – buvo jos gyvenimas. Rašė mokyklos metraštį. Ir ne veltui – metraščiu buvo ji pati.
Pasidalykime gražiais prisiminimais apie išėjusį mums brangų žmogų…
Vilkaviškio suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos bendruomenė
Užsk. 1806
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.