Paraštėse – tik mums patiems žinomi ženklai

Dangyra APANAVIČIENĖ

Marijampolės kultūros centre atidaryta gižietės Virginijos Armanavičienės fotografijų paroda „Paraštės-3“, skirta Sūduvos metams. Menininkės darbai čia bus eksponuojami iki lapkričio 3 dienos.

Kodėl „Paraštės“ ir kodėl „3“, paaiškino pati ekspoziciją renginyje pristačiusi autorė.

– Paraštės yra erdvė kūrybai. Jose žymimės, piešiame piešinukus, dedame savo ženklus, kuriuos tik mes suprantame ir žinome, kurie tik mums yra svarbūs. „Paraštės“ dar ir dėl to, kad dauguma nuotraukų yra darytos kovidiniu laikotarpiu, kai visi buvome „paraštėse“ ir mums norėjosi ištrūkti iš tų mažų, uždarų erdvių. Tuo metu buvo laiko pakelti akis, pažiūrėti į dangų, stebėti saulėlydžius, saulėtekius, pamatyti paukščio pėdutę, zuikį, pašokantį iš po kojų, ir visa tai užfiksuoti, – kalbėjo V. Armanavičienė. – Kodėl „3“? Todėl, kad tai jau trečioji mano fotografijų paroda.

Iš tiesų Virginiją daugelis labiau pažįstame kaip ilgametę Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro pedagogę, dailės paslapčių mokančią Gižų krašto vaikus, kaip karpinių meistrę, šio meno mėgėjus buriančią į kūrybinę grupę „Sėjinis“, aktyvią Lietuvos etninės kultūros globos tarybos narę.

Renginyje kalbėjusi Marijampolės kultūros centro parodų organizatorė Ona Surdokienė V. Armanavičienę įvardijo ir kaip stiprią kūrėją fotografijos srityje. Ji pasidžiaugė bičiuliškais gižietės ryšiais ir bendradarbiavimu su Marijampolės kultūros centru, žavėjosi V. Armanavičienės gebėjimu įkvėpti kitus.

– Virginija – ne tik dailės, bet ir gyvenimo mokytoja, į platų kūrybos pasaulį išleidusi daug jaunų gabių žmonių. Jos mokomi kaimo klasės vaikai yra kitokie – jau su pradmenimis, žiniomis ir suvokimu, kas yra menas, kaip reikia kurti. Jos mokiniai yra tapę laureatais vaizduojamojo meno srityje. Virginijos Armanavičienės išugdyti kūrėjai mūsų krašto bei Lietuvos vardą garsina ir užsienyje. Jie yra pasaulio sūduviečiai, – kalbėjo O. Surdokienė.

Šioms mintims pritarė ir savo kolegę atvykusi pasveikinti bei kolektyvo linkėjimus perduoti Birutė Zaveckienė.

– Gižų mokyklai tikrai yra ko pavydėti. Matytumėte, kokie darbai puošia mokyklos sienas, kaip gražiai iškarpytos užuolaidėlės dengia mokytojų kambario langus – nuostabūs meno kūriniai. Tai Virginijos ir jos ugdomų vaikų kūrybos rezultatas, – sakė pedagogė.

Pati renginio šeimininkė šią, trečiają, savo fotografijos parodą įvardijo kaip vieną iš mieliausių. Ėjo prie kiekvieno kūrinio, pasakojo, ką tuo metu, kai fotografavo, matė. Kūrėja klausė, kokius vaizdinius juose įžvelgia renginio dalyviai. Mat daugumoje nuotraukų užfiksuoti abstraktūs vaizdai, nesusiję su realybe, kiekvienam parodos lankytojui keliantys skirtingų emocijų, vaizduotei teikiantys laisvę mąstyti, fantazuoti, įsivaizduoti.

Įkvėpimo abstrakcijoms Virginija sakė besisemianti iš gamtos. Po nakties pašarmojusio asfalto fragmentas, nupjauto medžio rievės, raibuliuojantis vandens paviršius, ledas, arimas… Šie motyvai atspindėti parodos nuotraukose, tačiau jie beveik neatspėjami. Kaip teigė parodos autorė, abstrakciją gali visaip vartyti ir vis kitus vaizdus matyti.

– Aplinkoje mane stebina netikėtos formos, faktūros, reljefai, linijos… Tai gamtos sukurti, o mano pamatyti raštai. Kai kuriose nuotraukose palikau paraštes – tuščias erdves, kuriose galbūt galima užrašyti tekstą, – meninės raiškos niuansus detalizavo kūrėja.

Nors abstrakcijų paroda „Paraštės-3“ skirta Sūduvai, joje eksponuojama ir keletas marinistinių peizažų – jūros vaizdų.

– Be jūros aš negaliu, nes tai mano namai, mano pajūris, oro kvapas, bangų ošimas. Todėl parodai tikslingai paruošiau ir keletą fotografijų su jūra, – kalbėjo V. Armanavičienė, tikra žemaitė iš Klaipėdos krašto, ilgiems dešimtmečiams šaknis įleidusi Sūduvos žemėje.