Ūkininkai supažindinti su laukiančiomis naujovėmis

Andrius GRYGELAITIS

Į Vilkaviškio kultūros centro salę gausiai susirinko rajono žemdirbiai. Su jais bendravęs žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis pristatė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą.

Išmokos turėtų padidėti

Nuo ateinančių metų ūkininkų laukia nemažai naujovių bei iššūkių. Panaikinta žalinimo programa, pasikeitę Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimai, ekoschemos – tai tik keletas iš jų. Visos naujovės įtrauktos į naujojo finansinio laikotarpio pagrindinį dokumentą – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą. Šio dokumento pagrindinis tikslas – skatinti šalies žemdirbius prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, veiksmingo gamtos išteklių valdymo, biologinės įvairovės, ekosistemų, buveinių ir kraštovaizdžio išsaugojimo.

Dar prieš strateginio plano pristatymą į kultūros centrą susirinkusius ūkininkus pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas bei Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė.

Vėliau į sceną užlipęs viceministras E. Giedraitis atskleidė, kad naujajame laikotarpyje Lietuvos žemdirbiams iš Europos Sąjungos biudžeto numatyta beveik 4, 3 mlrd. eurų. 75 proc. šios sumos bus skirta tiesioginėms išmokoms. Praėjusiame etape joms atiteko du trečdaliai bendros sumos, tad realu tikėtis, jog nuo kitų metų tiesioginės išmokos šiek tiek padidės.

Mažėja sofos ūkininkų

Viceministras susirinkusiesiems pristatė ne tik preliminarius laukiančių išmokų dydžius, bet ir supažindino su kitomis naujovėmis.

Strateginiame plane numatyta, kad aktyviu ūkininku bus laikomas tas žemdirbys, kuris už praėjusius metus gavo bendrą tiesioginių išmokų sumą, neviršijančią 5 tūkst. eurų.

„Jei už deklaruotus pasėlius gautos išmokos minėtos sumos neviršys, iš žemdirbių nebus reikalaujama jokių ūkininkavimą pagrindžiančių įrodymų. Pastaraisiais metais per patikras randama vis mažiau vadinamųjų sofos ūkininkų. Manome, kad jų Lietuvoje beveik neliko“, – kalbėjo E. Giedraitis.

Nuo ateinančių metų pokyčiai laukia ir jaunųjų ūkininkų sektoriuje. Nuo šiol jaunaisiais ūkininkais galės tapti ir juridiniai asmenys – mažosios bendrijos, kooperatyvai, įvairios bendrovės ir kt. Tiesa, visi jų steigėjai privalės atitikti jaunojo ūkininko apibrėžimą, t. y. būti jaunesni nei 40 metų amžiaus.

Reikės atsėti

Į Vilkaviškio kultūros centrą atvykusius ūkininkus domino įvairūs klausimai, susiję su daugiametėmis pievomis, apsauginėmis juostomis bei kitais laukiančiais geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimais.

Nemažai rajono žemdirbių dar pernai gavo perspėjimus, kad turės atsėti neseniai išartas daugiametes pievas. Visgi šis reikalavimas buvo kuriam laikui atidėtas.

„Pagal Europos Komisijos reikalavimus šalyje leidžiamas ne didesnis nei 5 proc. ploto sumažėjimas, lyginant su 2018 m. Pernai Lietuvoje buvo išarta per 50 tūkst. ha daugiamečių pievų. Deja, tai lėmė, kad nustatytas rodiklis buvo viršytas. Dalį pievų reikės atsėti. Pagal pesimistinį scenarijų daugiau nei 50 ha valdantys ūkiai, kuriuose per pastaruosius dvejus metus buvo išarta daugiau nei hektaras daugiamečių pievų, turės bent 55 proc. jų plotų atkurti. Tiesa, vis dar vyksta derybos su Europos Komisija. Esame nustatę, kad nemaža dalis pievų ankstesniais metais buvo klaidingai deklaruotos. Jei mums pavyks tai įrodyti, galbūt bus leista terminą nukelti dar bent metams. Nepaisant visko, kitais ar dar kitais metais atsėti išartas pievas vis tiek reikės“, – pabrėžė viceministras Egidijus Giedraitis.

Kitos naujovės

Kalbėdamas apie kitus GAAB reikalavimus svečias pasakojo, kad naujajame laikotarpyje bus draudžiama sausinti šlapynes ir durpžemius, juos deginti, o ten esančius senus melioracijos įrenginius bus galima rekonstruoti tik tada, jei tai nepakenks aplinkosauginei būklei. Kaip ir ankstesniame periode, išliko draudimas nearti durpžemių. Tiesa, jei durpžemių plotai lauke yra mažesni nei 10 proc., bet ne didesni kaip 1 ha, ši nuostata gali būti netaikoma.

Ir toliau bus draudžiama deginti ražienas.

Jau nuo kitų metų nebus galima auginti tų pačių pasėlių tame pačiame lauke ilgiau nei vienus metus. Atsėliuoti plotus bus galima tik tada, jei po pagrindinės javapjūtės į juos bus pasėjamas posėlis ir išlaikomas bent 6 savaites.

Išimtis pritaikyta kukurūzų pasėliams. Atsižvelgiant į tam tikras sąlygas ši kultūra galės būti auginama tame pačiame lauke trejus metus iš eilės.

Nemažai diskusijų sukėlė ir dar viena laukianti naujovė – būtinybė nuo 2024 m. prie visų laukuose esančių melioracijos griovių palikti 3 m palaukes su žoline danga.

„Paskaičiavome, kad dėl šio reikalavimo Lietuvoje javų plotai turėtų sumažėti maždaug 6 tūkst. ha. Ūkininkai už paliktas apsaugines juostas galės gauti išmokas. Sėti žolės jiems nebus būtina. Bus galima palaukti, kol ji užaugs savaime. Aišku, tuomet išmokos dydis bus šiek tiek mažesnis“, – susitikime su vilkaviškiečiais pabrėžė viceministras.

E. Giedraitis teigė, kad ateinančiame laikotarpyje nemažai paramos gali tikėtis tie ūkiai, kurie propaguoja bearimę žemdirbystę.

Įgyvendinant įvairius projektus prioritetai bus skiriami įvairovei – vaisių, uogų bei daržovių augintojams, taip pat gyvulininkystės ūkiams.

Dar kartą susipažinti su laukiančiomis naujovėmis rajono žemdirbiai galės lapkričio 30 d., 9 val., Savivaldybės posėdžių salėje. Čia naujojo laikotarpio Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą pristatys Žemės ūkio rūmų atstovai.

…