Šventė buvo verta sukaktuvininko

Renata VITKAUSKIENĖ

Jono Basanavičiaus 171-osios gimimo metinės patriarcho taip mylėtoje gimtinėje Ožkabaliuose buvo minimos visą priešpaskutinę lapkričio savaitę, o gimtadienio kulminacija tapo Vilkaviškyje surengtas protmūšis.

Prieš pat lapkričio 23-iąją, prieš signataro J. Basanavičiaus gimimo metinių dieną, į jo gimtinę buvo atvežta Lietuvos nacionalinio muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vasario 16-osios šventė 1919–1940 metais: susitelkimas ateičiai“, kurioje pasakojama, kaip ši data būdavo švenčiama tarpukario Lietuvos Respublikoje. Parodos apžiūrėti atvykusieji šventinę savaitę galėjo pasiklausyti edukatorių pasakojimo ir sudalyvauti interaktyviame žaidime „Vasario 16-osios šventė: laiko mašina atgal į praeitį“. Dabar iki metų pabaigos yra galimybė Basanavičynėje savarankiškai susipažinti su minėta paroda.

Po protmūšio, Vilkaviškio kultūros centre įvykusio lapkričio 25 d., liko prisiminimai apie intelektualią, turiningą ir prasmingą gimtadienio šventę. „Naujos idėjos visada pasiteisina“, – po renginio apibendrino viena susipratusi lietuvė.

Būtent tokius tautiečius muziejininkai jau prieš mėnesį pradėjo raginti telktis į komandas ir 171-ąjį J. Basanavičiaus gimtadienį paminėti dalyvaujant protų mūšyje, tai yra švęsti kitaip, nei buvo įprasta iki šiol. Koncertuoti atvažiavęs Kalvarijos kultūros centro folkloro ansamblis „Diemedis“ irgi tapo viena iš vienuolikos komandų.

Tiek daug dalyvių niekaip nebūtų susėdę Basanavičynės stuboje, tad sprendimas švęsti Vilkaviškyje labai pasiteisino: kultūros centro mažojoje salėje tilpo visi, atėjo ir tie, kuriems atstumas iki Ožkabalių tamsų rudens vakarą būtų tapęs iššūkiu.

„Ne viską laikas nusineša. Mums liko Jono Basanavičiaus darbai, o sykiu – ir priedermė ateities kartoms išsaugoti savo kalbą ir kultūrą. Pasak daktaro, šiukštu tuščiai leisti laiką!“ – pradėdama šventinį vakarą akcentavo Jono Basanavičiaus gimtinės vedėja Rūta Vasiliauskienė.

Kelių valandų, praleistų protmūšyje, niekaip nepavadinsi iššvaistytu laiku. Buvo užduotos trys dešimtys klausimų, susijusių su J. Basanavičiaus gyvenimu, etnokultūra, Lietuvos istorija, kultūros paveldo objektais ir pan. Be to, renginį smagiai vedęs vilnietis Domantas Bugailiškis publikai vis pasiūlydavo atspėti, kokį su J. Basanavičiaus gyvenimu susijusį daiktą jis turi lagaminėlyje.

Kalvarijiečių folkloro ansamblis „Diemedis“ prieš suvalkietišką dainą ar šokį taip pat vis užduodavo kokį rimtą klausimą, o kolektyvo moterys dar pademonstravo ir tautinius kostiumus. Visi – ir buvę renginyje, ir negalėję atvykti į kultūros centrą – galėjo dalyvauti nuotoliniu būdu vykusiame interaktyviame žaidime, kuriam klausimus paruošė patys protmūšio organizatoriai, o techniškai „sustygavo“ D. Bugailiškis. Šioms varžytuvėms skirtos kelios minutės buvo persmelktos azarto ir pralėkė tiesiog akimirksniu.

Tačiau ilgos atrodė tos, kurias reikėjo išlaukti iki garsiai paskelbiant protų mūšio nugalėtoją. Kuri komanda – Vilkaviškio šiaurietiškojo ėjimo klubo „Lazdinėtojos“ ar Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos „Smalsavykai“ – laimės? Vos vieno taško persvara lėmė, kad pergalės džiaugsmu nušvito vilkaviškiečių veidai. Ir „Lazdinėtojos“, ir „Smalsavykai“ dovanų gavo bilietus į spektaklius: viena komanda važiuos į Nacionalinį Kauno dramos teatrą, kita – į Kauno valstybinį muzikinį teatrą.

Trečiąją vietą laimėjusi „Ąžuolyno“ komanda apdovanota „Santakos“ laikraščio prenumerata ir renginio organizatorių prizu – knygomis.

Rengdami užduotis protų mūšiui Basanavičynės darbuotojai patys intensyviai suko galvas, taip pat bendradarbiavo su kolegomis. Trečdalį protmūšio klausimų per vaizdo įrašus uždavė muziejininkai iš Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, iš Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus, iš Vinco Kudirkos muziejaus, iš Zanavykų krašto muziejaus. Videoklausimą protmūšio dalyviams taip pat pateikė vilkaviškietė gidė Jurgita Pazniokaitė-Bubnienė.

Ruošdami tekstinius klausimus muziejininkai džiaugėsi sulaukę talkos: po vieną užduotį parengė Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centras bei istorijos mokytojas Juozas Jurkynas. Patiems protmūšio sumanytojams teko sugalvoti aštuoniolika užduočių.

„Ačiū visiems, kurie buvote kartu ir padėjote mums sukurti tokią šventę, kuri net patį patriarchą priverstų nusišypsoti, pasidžiaugti ir pagalvoti, jog buvo tikrai geras gimtadienio vakaras“, – jauduliui nurimus talkininkams ir visiems sykiu vakarojusiems susipratusiems tautiečiams dėkojo Jono Basanavičiaus gimtinės žmonės.

Šventinio pasibuvimo svečiai džiaugėsi praturtinusiu renginiu, gauta proga į kitus pažiūrėti ir patiems pasirodyti, savo žinias patikrinti. O tą, kas sužinota, greitai bus galima išmėginti, patikrinti.

„Basanavičius užrašė, jog prieš tam nutinkant šunims pilvas gurguliuoja, musės būna piktos, o žmonėms niežti ausyse ir nuospaudas skauda. Norint, kad to visus metus nebūtų stokojama, Kūčių naktį į šulinį reikia įberti saują aguonų. Kas tai?“ – vieną iš klausimų pateikė D. Bugailiškis. Paaiškėjo, kad tautosakininkas J. Basanavičius yra užrašęs, kaip gyvi sutvėrimai reaguoja į besiartinantį lietų, o kiti tautosakos rinkėjai užfiksavo dar ir Kūčių paprotį, kuriuo žemdirbiai bandydavo išvengti sausros, nuimti gerą derlių, turėti ne tik duonos, bet ir pyrago. 171-ajam signataro gimtadieniui pyragų prikepė Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus jaunimas, o gardžiausios gilių kavos privirė Basanavičynės kolektyvas.

„Dar viena mūsų pamoka kitaip“, – turbūt daugelio to vakaro dalyvių patirtis taikliai apibendrino „Ąžuolyno“ komanda.

Sodyba vestuvėms

…