Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) paskelbė šeštąją vertinimo ataskaitą, kurios rodikliai – liūdni.
Ataskaitoje patvirtinta, jog vidutinė globali oro temperatūra nuo priešindustrinio laikotarpio padidėjo 1,1 °C. Prognozuojama, kad iki 2030 m. ji viršys 1,5 °C. Pabrėžiama, jog dar įmanoma atšilimą apriboti iki 1,5 °C, tačiau tam reikia skubių, plataus masto pokyčių.
Ataskaitoje, kurią parengė šimtai mokslininkų iš viso pasaulio, pažymima, jog klimato kaita spartėja dėl žmogaus įtakos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į nuostolius ir žalą, kurią jau patiriame ir kuri tęsis ateityje, labiausiai paliesdama pažeidžiamiausius žmones ir ekosistemas.
Pereinant prie klimatui draugiškos ekonomikos labai svarbus tarptautinis bendradarbiavimas.
Anot mokslininkų bendruomenės, norint pasiekti klimato kaitos švelninimo rezultatų labai svarbu greitai įgyvendinti esmines permainas visuose sektoriuose. Energetikoje mažinti iškastinio kuro suvartojimą, naudoti alternatyvius energijos šaltinius, pramonėje efektyviai vartoti energiją ir medžiagas, skatinti žiedinę ekonomiką, žemės ūkyje plėtoti tvarų ūkininkavimą ir tvarių produktų gamybą.
2021 m. pirmą kartą padaryta išvada, kad kai kurie Žemės vandenynų, ledo ir sausumos paviršiaus pokyčiai yra negrįžtami ir kad juos sukėlė žmogaus veikla, daugiausia dėl iškastinio kuro deginimo. 2022 m. įrodyta, jog beveik pusė pasaulio gyventojų gyvena klimato poveikio pavojaus zonoje ir kad reikia didinti investicijas, skirtas prisitaikyti. Ne mažiau svarbi ir visuotinė prieiga prie ankstyvojo perspėjimo sistemų.
Tarpvyriausybinę klimato kaitos komisiją sudaro trys darbo grupės. Pirmoji nagrinėja fizinius mokslinius klimato kaitos pagrindus, antroji analizuoja klimato kaitos poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą, o trečioji – klimato kaitos švelninimą.
Naujausia IPCC ataskaita apibendrina visų trijų darbo grupių vertinimą ir pateikia išvadas tiek mokslinei bendruomenei, tiek politikos formuotojams.
IPCC vertinimuose vyriausybėms pateikiama mokslinė informacija, kuria jos gali naudotis formuodamos klimato politiką. Šie vertinimai yra pagrindinis indėlis į tarptautines derybas dėl kovos su klimato kaita. Išsamios mokslinio vertinimo ataskaitos skelbiamos kas 6–7 metus.
Atsižvelgdama į tarptautinės mokslininkų bendruomenės išvadas, Lietuva taip pat atlieka namų darbus – 2021 m. patvirtina Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, o 2023 m. atnaujinamas ir Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas (NEKSVP).
Klimato kaitos programos investicijų plane rezervuoti 111,7 mln. eurų šių metų antrame ir trečiame ketvirtyje bus paskirstyti NEKSVP įgyvendinti.
Daugiausia lėšų skiriama gyventojams ir viešosioms įstaigoms atsinaujinantiems energijos ištekliams diegti, energinio efektyvumo didinimui modernizuojant pastatus ir mažiau taršiam transportui įsigyti.
Aplinkos ministerijos inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.