Pavasarinis atlydys skatina gruntinio vandens cheminės sudėties pokyčius. Tai reiškia, kad pavasarį gali pablogėti šachtinių šulinių ar gręžinių vandens kokybė.
Gyventojams, kurie naudoja šulinių vandenį maistui, rekomenduojama reguliariai atlikti geriamojo vandens mikrobiologinės bei cheminės taršos tyrimus.
Geriamasis vanduo turi būti skaidrus, neturėti nebūdingo kvapo ar skonio, jame neturi būti patogeninių mikroorganizmų – bakterijų, virusų ar pirmuonių. Nitratai, nitritai, kiti toksiniai, cheminiai elementai neturi viršyti nustatytų leistinų ribų. Todėl rekomenduojama ne rečiau kaip kartą per metus, geriausiai – pavasarį ir rudenį, išsitirti geriamąjį vandenį. Pastebėjus, kad pasikeitė jo skonis, kvapas ar spalva, vandens lygis, būtina atlikti papildomus tyrimus.
Įstatymai įpareigoja šachtinių šulinių ir gręžinių savininkus rūpintis asmeniniame namų ūkyje naudojamo vandens sauga ir kokybe, todėl įrengiant bei eksploatuojant geriamojo vandens individualaus tiekimo sistemas būtina užtikrinti, kad vanduo atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Laboratorinius geriamojo vandens tyrimus atlieka Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir jos padaliniai, kitos laboratorijos. Jei geriamajame vandenyje nustatyta mikrobinė tarša, būtina prieš geriant vandenį virinti bent vieną minutę arba maisto gamybai naudoti fasuotą geriamąjį vandenį.
Jei geriamajame vandenyje yra aptinkami padidėję nitratų, nitritų kiekiai, būtina nustatyti ir pašalinti taršos šaltinį, įrengti vandens filtrus ar naudoti viešai tiekiamą fasuotą geriamąjį vandenį. Pagrindiniai nitratų, nitritų šaltiniai yra žemės ūkio trąšos, mėšlas, pūvančios gyvūninės kilmės ar augalinės liekanos, netinkamai įrengta ar prižiūrima nuotekų sistema.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.