Naujieji šeimininkai suvokia prisiimtą atsakomybę už dvarą

Renata VITKAUSKIENĖ

Vinkšnupių dvaras turi naują savininką. Juo tapo viešoji įstaiga „Klasikos projektai“. Norima šį istorinį objektą prikelti, pritaikyti viešajam naudojimui. Užmojis platus, prasmingas ir brangus. Tikintis visuomenės ir bendruomenių pagalbos yra įsteigtas Vinkšnupių dvaro paramos fondas.

Pirkėjo laukta keliolika metų

Daugiau nei dešimtmetį pardavinėtą Vinkšnupių dvaro rūmų pastatą vasario pabaigoje iš Vilkaviškio rajono savivaldybės nupirko VšĮ „Klasikos projektai“. Praeitą savaitę į tas pačias rankas perėjo ir dvaro svirnas, nuo 1992 m. priklausęs keliems privatiems asmenims. Taigi dabar visas išlikęs Vinkšnupių dvaro pastatų ansamblis priklauso vienam šeimininkui.

Aštuntus metus veikiančiai VšĮ „Klasikos projektai“ vadovauja Rita Bieliauskaitė. Moteris yra klasikinių renginių organizatorė, smuikininkė, kamerinio orkestro vadovė. „Aš pati suvalkietė iki giliausių šaknų. Mano giminės iš Vinkšnupių – proseneliai Luščikauskai ir Raškauskai, visi Alksninės kapinėse palaidoti. Šiuo metu gyvename Kaune. Šalia dvaro dar turime išlikusią prosenelių sodybą, kurią prižiūrime ir tvarkome, dažnai ten būname“, – prisistatė „Klasikos projektų“ direktorė. Ritos sprendimui gelbėti nykstančią savo tėviškės istoriją pritarė ir jos sesuo Ramunė Mimienė bei bendraminčių komanda.

Šiemetinis aukcionas buvo jau ne pirmas ir ne antras bandymas parduoti dvarą. Pasak Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistės Jūratės Medelienės, paskelbus apie vieną ar kitą aukcioną atsirasdavo asmenų, kurie pasidomėdavo objektu, tačiau viskas tuo ir baigdavosi. Šią žiemą vykusiame viešame elektroniniame aukcione VšĮ „Klasikos projektai“ buvo vienintelis pirkėjas.

„Vikšnupių dvarui labai pasisekė išlikti per abu pasaulinius karus, tačiau jis pasmerktas griūva mūsų laisvos šalies laikais. Matydamos stipriai prastėjančią pastato būklę ėmėmės veiksmų. Įdomi visa ta pirkimo istorija susiklostė: tiesiog atrodė, kad kažkas stumia mus dvaro gelbėti. Bus matyti, ar teisingai supratome, – sakė R. Bieliauskaitė. – Mes sieksime išsaugoti turtingą pastato kultūros paveldą ir užtikrinti, kad ateities kartos galėtų patirti, pajusti bei įvertinti jo unikalią istorinę reikšmę.“


Vizijoje – dvaro virsmas į renginių centrą

Neoklasicizmo stiliaus raudonų plytų mūro Vinkšnupių dvaro rūmuose negali neįžvelgti arkadinio portiko bei balkono buvusios prabangos. Žvilgsnį traukia dar išlikusių krosnių koklių grožis, mažojo balkonėlio ažūras.

Atsakomybę už istorinį objektą prisiėmę žmonės įsivaizduoja visiškai restauruotą Vinkšnupių dvarą, kuris gyvuos kaip renginių centras ir praturtins visų apsilankiusiųjų gyvenimus.

„Kad įgyvendintume savo viziją, esame įsipareigoję imtis būtinų veiksmų, įskaitant išsamius istorinius tyrimus, svarbiausių pastato poreikių nustatymą ir išsamaus restauravimo ir atkūrimo plano parengimą“, – būtinus žingsnius restauruojant kultūros paveldo objektą vardijo Rita Bieliauskaitė. Naujiesiems objekto šeimininkams jau teko imtis ir parengiamųjų darbų – paprastai sakant, iškuopti paskutinių gyventojų butuose paliktas šiukšles, išvežti senus baldus ir pan.

Kur kas ūkiškiau į savo turtą – dvaro svirną – žiūrėjo jį valdę keturi savininkai. Perimdama istorinį svirno durų raktą „Klasikos projektų“ vadovė akcentavo Sigitos, Laimučio, Irminos bei Albino pastangas saugoti ypatingą pastatą.

Jau įvyko naujųjų dvaro savininkų susitikimas su Kultūros paveldo departamento specialistais. Pokalbis tikrai nenuvylė, nes paveldosaugininkai nusiteikę geranoriškai.

Tilptų ir totorių istorijos liudijimai

Dvare taip pat sulaukta ypatingų viešnių, lauktuvių atvežusių pagal autentišką totorišką receptą iškeptą šimtalapį. „Buvusių Vinkšnupių dvaro savininkų totorių Baranauskų palikuonė Tamara Krinickienė ir privataus Lietuvos totorių buities muziejaus įkūrėja Liusia Gaidukevičienė šiltai priėmė mūsų kvietimą susipažinti ir atvyko pasidalinti prisiminimais, – džiaugėsi R. Bieliauskaitė. – Kalbėjome apie ateities viziją į restauruotą ir visuomenės poreikiams pritaikytą Vinkšnupių dvarą perkelti bei jame eksponuoti muziejininkės L. Gaidukevičienės sukauptas vertybes. Viešnios neslėpė džiaugsmo ir vylėsi, kad po kelerių metų taip galėtų nutikti.“

Priminsime, kad Vinkšnupių istorija mena Žalgirio mūšio laikus. Istoriniai šaltiniai teigia, kad kitados Vytautas Didysis Vinkšnupius padovanojo totorių karo vadui Temir-Tuhan-Bey, kuris kovėsi Žalgirio mūšyje lietuvių pusėje. Karvedys, o gal kažkuris iš jo palikuonių vedė lietuvę Baranauskaitę ir pasivadino Tuhan-Baranauskas (Baranowski). Baranovskių šeima tarnavo Lietuvos bajorams ir užėmė įvairias galios pozicijas, galiausiai integruodamasi į Lietuvos ir Lenkijos–Lietuvos unijos aristokratiją. Netoli dvaro yra iki šiol išlikusios totorių kapinės.

Maždaug apie 2014 m. dėmesį į dvarą buvo atkreipusi Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga. Deja, tuomet jokių objektui palankių pokyčių neįvyko.


Dabartinė būklė – avarinė

Neseniai paskelbta žinia apie naują Vinkšnupių dvaro savininką bei planus prikelti objektą visuomenėje sutikta pozityviai. Ja nuoširdžiai apsidžiaugė dvare gimusi ir augusi marijampolietė, kitas įžvelgė rūmų grožį ir potencialą, trečias pranešė turįs autentiškų daiktų iš dvaro.

Ne kartą su R. Bieliauskaite ir jos komanda susitikusi Bartninkų seniūnė Violeta Raulinaitienė akcentavo jaunų žmonių entuziazmą. „Jie pilni idėjų, verda tame, kas ten bus!“ – kalbėjo seniūnė. Šiandien V. Raulinaitienė mano, kad su šituo objektu neatsitiks taip, kaip pasidarė su Bartninkų dvaru: pastarąjį įsigijęs asmuo apie savo pirkinį turbūt užmiršo…

Džiaugtis tikrai yra pagrindo, nes Vinkšnupių dvaras ilgą laiką stūksojo menkai prižiūrimas ir, atrodė, liko pasmerktas nusinešti savo istoriją užmarštin. Jau 2008 m. jo būklė pripažinta avarine ir nuo to laiko, siekiant, kad pastatas apskritai nesugriūtų, vyko tik patys būtiniausi darbai. Be to, rajone esama skaudaus neseno pavyzdžio, kai buvo nugriautas ir po plytą išparduotas Vilkupių dvaras (Kybartų sen.).


Kviečia prisidėti lėšomis ir istorinėmis žiniomis

Dar smagiau, kad gerų naujienų jau turi ir VšĮ „Klasikos projektai“. „Dabartinis didelis ir būtinas darbas, kuris jau pradėtas, – architekto paieška ir įvairūs tyrimai. Architektų pasiūlymus jau kaip ir turime, istorinius tyrimus esame užsakę, juos rengia istorikė Raimonda Rickevičienė. Tikimės už kelių mėnesių turėti daugiau patikrintų faktų. Reikia skubėti parengti projektą, kol pastate kas neįgriuvo, o čia jau nepigus darbas“, – sakė R. Bieliauskaitė. Netrukus prie dvaro turėtų atsirasti ir informacinis stendas.

Akivaizdu, kad entuziastų laukia ilgas, sudėtingas ir brangus kelias, kol dvaras vėl atvers savo buvusią didybę. Vinkšnupių dvaro savininkas – VšĮ „Klasikos projektai“ įsteigė tik dvaro atstatymui skirtą Vinkšnupių dvaro paramos fondą. Žmonės kviečiami skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio šio kultūros paveldo objekto išsaugojimui.

„Abi šias ne pelno siekiančias įstaigas ir jų veiklą kontroliuoja įvairios valstybinės institucijos, dėl to gyventojų skirta parama negalės būti panaudota niekam kitam, tik dvaro restauravimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams darbams, – užtikrino R. Bieliauskaitė. – Kviečiame prisijungti prie mūsų šioje kelionėje ir tapti mūsų bendros Vinkšnupių dvaro ateities vizijos dalimi. Kartu galime atgaivinti šį gražų pastatą ir užtikrinti, kad jis išliktų vertinga mūsų krašto kultūros paveldo dalimi.“

Detalią informaciją, kaip skirti 1,2 proc. GPM, galima rasti adresu https://www.dvarofondas.lt/parama-fondas/. Apsisprendusieji šitas lėšas paskirti istorijai ir kultūrai turėtų tą padaryti iki gegužės 2 d.

Paremti Vikšnupių dvaro atstatymą galima ir tiesiog pervedant paramos lėšų. Visi tam reikalingi duomenys yra pateikti jau nurodytu interneto adresu.

Be abejo, prikelti dvarą vien gyventojų paramos niekaip neužteks. Tikimasi, kad pavyks pasiekti, jog šis ansamblis gautų valstybės saugomo objekto statusą. Tada šiek tiek lėšų skirtų valstybė. Ketinama rengti projektus ir prašyti europinės paramos.

„Dalį uždirbsime patys, nemažai jau investavome ir nežadame sustoti. Planuojame paramą rinkti ir užsienyje, nes dvaro istorija daugiakultūrė – totoriai, lenkai, lietuviai. Visi labai mini totorius, tačiau paskutiniai dvaro ponai prieš II pasaulinį karą buvo lenkai. O kur dar istorija, kad dvare 1939 m. gyveno nuo vokiečių pasitraukęs žymus generolas, paskutinis komunistinis Lenkijos vadovas Voicechas Jaruzelskis?!“ – kalbėjo „Klasikos projektų“ direktorė R. Bieliauskaitė

Naujieji Vinkšnupių dvaro šeimininkai rūpinasi ne tik pinigais – jie domisi ir dvaro istorija. Jei galite pasidalyti tokiomis žiniomis, parašykite el. p. info@dvarofondas.lt arba paskambinkite tel. +370 650 44 546.

Kaip juda Vinkšnupių dvaro restauravimo projektas, galima sužinoti feisbuko paskyroje „Vinkšnupių dvaras“, interneto svetainėje https://www.dvarofondas.lt. Ten pat dalijamasi ir istorine medžiaga.