Padangų kultūros paveldo pastate nebeliko

Eglė MIČIULIENĖ

Publikacija „Santakoje“ padėjo: vienoje iš patalpų didžiulę krūvą padangų laikęs savininkas pasirūpino, kad jos būtų išgabentos. Tiesa, kur padangos atsidūrė – šeimininkas neišdavė.

Gegužės 23 d. „Santakoje“ spausdintame straipsnyje „Apleista kultūros vertybė virto padangų sandėliu“ rašėme apie J. Basanavičiaus gatvėje, Kybartuose, stovinčio griuvėsiu virtusio pastato keliamas problemas.

Seniai miesto skauduliu ir grėsme praeiviams tapęs statinys, įtrauktas į kultūros paveldo vertybių registrą, jį prižiūrinčiai UAB „Kybartų darna“ jau kurį laiką kėlė ir dar vieną rūpestį. Pirmajame aukšte esančias patalpas įsigijęs kybartietis Renatas Stepulaitis sumanė užversti jas padangomis.

Pastatą administruojančios „Kybartų darna“ darbuotojai ėmė nerimauti dėl gaisro pavojaus, nes prie atvirai laikomų (patalpos – be durų) padangų galėjo prieiti bet kas. Kaip spaudai sakė pakalbintas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas, „jei ten kiltų gaisras, turbūt tektų evakuoti visus Kybartus“.

Padangų buvo priversta ir senojo namo kieme, už R. Stepulaičio būsto ribų, bet savininkas išsigynė, kad šios jau esančios ne jo – privežęs kažkas kitas. Pastarąsias ugniagesių nurodymu teko sutvarkyti miesto komunalininkams.

Tačiau nei „Kybartų darnos“ darbuotojams, nei seniūnui, nei policijos, aplinkosaugos ar priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigūnams – niekam nepavyko priversti būsto šeimininko, kad jis bute sukrautas padangas išgabentų į didžiųjų gabaritų atliekų saugojimo aikštelę. R. Stepulaitis ramiausiai dėstė, jog šios padangos yra visai ne atlieka, bet jam priklausantis turtas, o savo turtą laikyti savose patalpose niekas uždrausti negali.

Žurnalistams pasiteiravus, iš kur R. Stepulaitis gavo name laikomas padangas, vyras teigė jas… gera valia, kaip pilietiškas žmogus, surankiojęs iš pakelių. Vis dėlto kybartietis niekaip nesugebėjo paaiškinti, ką su savo „turtu“ ruošiasi daryti toliau.

Išspausdinę straipsnį „Santakoje“ po savaitės sulaukėme publikacijos herojaus skambučio. R. Stepulaitis kvietė žurnalistus atvykti dar kartą ir pažiūrėti: jo patalpose nebelikę nė vienos padangos.

„Po mūsų pokalbio ten seniai nieko nėra! Nuvažiuokit, pažiūrėkit, nufotografuokit! Čia mano nuopelnas. Tą pačią dieną viską sutvarkiau! Ir niekur neišmėčiau“, – kalbėjo R. Stepulaitis.

Visgi kur padangos iškeliavo iš apleisto pastato, kybartietis nenorėjo atsakyti – esą, tai grynai jo asmeninis reikalas. Teko priminti, jog kalbinamas pirmą kartą jis tvirtino, kad „jei čia visi kabinėjasi“, galintis iš pakelių surankiotas padangas išmėtyti tose vietose, kur jas rado. Tad visai pagrįstai kilo klausimas, ar padangos iš tiesų nebuvo išvežiotos į pakeles ir pamiškes. Suprantama, toks gamtos teršimas grėstų tikrai didelėmis baudomis.

Kiek pasiginčijęs kybartietis galiausiai pareiškė, jog padangas pardavė, tačiau kam – nesakysiąs, nes tai – „komercinė paslaptis“.

„Faktas tas, kad viskas sutvarkyta. Jūs tiesiog parašykit: „Užteko mūsų skambučio Renatui Stepulaičiui – jis pasitaisė ir tą pačią dieną ar „ant rytojaus“ viską sutvarkė“. O jeigu padangų vėl naujai atsiras – tai jau ne mano kaltė!“ – sakė R. Stepulaitis.