Egzotinė mediena Karkliniuose tampa nestandartiniais dirbiniais

Toma BIRŠTONĖ

Pasirinkti tinkamą verslo strategiją, surasti unikalią rinkos nišą ir taip išvengti itin didelės konkurencijos su stambiais baldų gamintojais – tai pagrindinis jaunų baldininkų Sauliaus Melninko ir Remigijaus Vaičiūno, dirbtuves įkūrusių Karklinių kaime, tikslas.

Patalpas pritaikė gamybos procesui

UAB „Balta pieva“, užsiimanti nestandartinių medinių baldų gamyba, skaičiuoja pustrečių metų. Šiuo metu įmonėje dirba du darbuotojai – S. Melninkas ir R. Vaičiūnas.

Bendrovės įkūrėjas S. Melninkas pasakojo, kad prieš šešerius metus iš sostinės jis su šeima grįžo į senelių gimtinę Karkliniuose. Vyras nusprendė įsigyti gyvenvietės centre stovintį buvusio kolūkio administracijos pastatą ir jame atidaryti medienos apdirbimo įmonę.

Tapti verslo partneriu S. Melninkas prieš keletą metų pasiūlė bičiuliui R. Vaičiūnui.

Per pusantrų metų susiremontavę patalpas, įsigiję tinkamos įrangos, vyrai kibo į darbus. Beveik 600 kv. m ploto pastatas dar nėra iki galo įrengtas. Artimiausiuose meistrų planuose – palėpės pritaikymas gamybai, stogo keitimas bei lauko aikštelės įruošimas.

Dirba dviese

Teisinį išsilavinimą turintis įmonės vadovas Saulius neilgai dirbo teisėsaugos srityje. Vėliau vyrą patraukė statybų verslas. „Kai nusprendžiau įsigyti šį pastatą, reikėjo nuspręsti, kokia kryptimi sukame. Atsitiko taip, kad statybų verslas žlugo, užklupo nemaži finansiniai sunkumai. Nusprendėme keisti veiklos kryptį ir dabar orientuojamės į darbą su medžiu“, – pasakojo bendrovės vadovas S. Melninkas.

Jo verslo partneris R. Vaičiūnas ne vienus metus praleido Skandinavijos šalyse ieškodamas laimės. Tačiau pandemija pakoregavo suvalkiečio planus ir jau keleri metai Remigijus su šeima gyvenimą kuria Marijampolėje.

Praktikuotis su medžiu jis pradėjo nuo mažens, vėliau įgijo staliaus specialybę. Emigravęs į užsienį atidarė savo įmonę ir vertėsi medienos dirbinių gamyba bei pardavimu. Įdomus faktas: Remigijus moka gaminti ir gitaras.

„Šių styginių muzikos instrumentų gamyba prasidėjo nuo to, jog jaunystėje turėjau sulūžusią gitarą ir nutariau ją susitaisyti, bet viskas tuo kartu ir baigėsi. Tik išvykęs į užsienį pradėjau daugiau laiko skirti šių instrumentų kūrimui“, – pasakojo R. Vaičiūnas.

Įvairūs gaminiai

Iš asmeninių lėšų įvairias medienos apdirbimo stakles, frezas, grąžtus, presavimo stalus ir kitą įrangą įsigiję bičiuliai patys kuria projektus, gamina bei surenka baldus. Retkarčiais prie kūrybinių procesų prisideda ir Sauliaus žmona Justė, turinti nemažą interjero dizainerės patirtį.

Šiandien meistrų gaminių asortimentą sudaro virtuvės baldų komplektai, vonios kambario bei svetainės baldai, lovų rėmai, stalai, suoliukai. Nemažai užsakovų kreipiasi prašydami medinių laiptų.

Šiuo metu kolegos didžiąją laiko dalį kuria medinius suoliukus bei tiltelius, kurie bus pastatyti Gelgaudiškio dvaro sodybos teritorijoje.

„Mes neužsiimame masine gamyba ir nemanau, kad kada nors taip bus. Gamybos linijos išsigryninti taip pat neplanuojame, nes monotoniškas darbas nepatinka nė vienam. Dėl to mūsų gaminių asortimentas gana platus.

Užsakymų šiuo metu turime tiek, kad klientams savo gaminio tenka palaukti. Atrodo, jog dabar netgi trūksta papildomų rankų, tačiau ne visada taip buvo. Kartais gavę užsakymą puldavome jį gaminti tuoj pat“, – prisiminęs verslo pradžią pasakojo S. Melninkas.

Mūsų krašto meistrų pagamintais baldais yra pasipuošęs ne vienas didmiestyje įsikūręs optikos prekių ir optometrijos paslaugų salonas „Vision Express“ bei plaukų kosmetikos „Shade City“ parduotuvės.

Nelietuviška mediena

Vos įėjus į meistrų dirbtuves juntamas natūralaus medžio kvapas, o akį prikausto subtilių atspalvių dirbiniai.

Visi UAB „Balta pieva“ gaminiai iš pradžių projektuojami. Brėžinius dažniausiai kuria Remigijus Vaičiūnas. Tuomet staklėmis pjaustomos įvairios detalės, kurios vėliau šlifuojamos ar kitaip apdirbamos, o galiausiai prekės pasiekia užsakovus.

Įdomu tai, kad ne visi baldai yra dažomi. Kai kurie gaminami iš mūsų kraštams negirdėtų afrikietiško ir braziliško medžių.

Saulius Melninkas ir R. Vaičiūnas atskleidė nemažai įdomių detalių apie šias neįprastas medžiagas. Pavyzdžiui, braziliška ilgaamžė cumaru mediena yra švelniai rusvo atspalvio. Ji beveik triskart kietesnė nei ąžuolas, yra ypač stipri, kai lenkiama. Ši mediena neturi atplaišų ir nesisakuoja, nekaista. Jos nereikia impregnuoti.

Mediena azobe, kitaip dar vadinama afrikietiškuoju riešutmedžiu, yra tamsiai rusvo atspalvio. Ji puikiai tinka statyti laivus, uostų konstrukcijas, lauko apdailai. Mediena labai atspari vabzdžiams, oro temperatūros pokyčiams bei puvimui.

Šios dvi medienos rūšys daugiausia skirtos lauko gaminiams.

O panašiomis savybėmis pasižyminčią šviesią medieną iroko meistrai dažniau naudoja vidaus apdailos dirbiniams.

Su visiems gerai žinomu ąžuolu ir uosiu baldininkai taip pat dirba. Šita žaliava pas meistrus atkeliauja iš Ukrainos, nes, pasak pašnekovų, dabar lietuviškas medis – retenybė.

Turėti savo verslą nedideliame kaime – iššūkis, įveikiamas ne kiekvienam verslininkui. Ypač kai ant kiekvieno kampo pardavėjai siūlo lenkišką, kinišką produkciją, o dauguma žmonių vis dar vaikosi vien akcijų ir „gerų“ kainų. Tačiau meistrai į šią situaciją žiūri optimistiškai ir teigia, kad konkurencijos nebijo, o geriausia reklama apie juos eina iš lūpų į lūpas.