Ligonių kasos pastebi, jog kai kurios gydymo įstaigos klaidingai informuoja atostogų į Lietuvą grįžusius emigrantus dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD), todėl primena, kaip elgtis norint gauti medicinos paslaugas.
Kreipiasi suklaidinti
Grįžę į gimtinę atostogų emigrantai dažnai Lietuvoje nori atlikti tyrimus ar gydytis. Tie, kurie už paslaugas nenori mokėti iš savo kišenės, dažnai suklaidinami gydymo įstaigose: išgirsta patarimų eiti į ligonių kasą ir mėnesiui apsidrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Nuvykę į ligonių kasas žmonės sužino, kad tokios galimybės nėra.
Kitur gyvenantiems emigrantams priklauso arba būtinoji medicinos pagalba, pateikus gyvenamosios šalies išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę, arba planinės paslaugos, pateikus iš kitos šalies atsivežtą dokumentą S1 arba S2. Taip pat galima gydytis pasinaudojant tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka, tačiau prieš tai būtina išsiaiškinti šalies, kurioje žmogus draustas, įstatymus.
Būtinoji pagalba
Išvykdami iš šalies, kurioje gyvena (Europos Sąjungos valstybių, taip pat Islandijos, Norvegijos, Lichtenšteino, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės), emigrantai turi pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelę arba sertifikatą, laikinai pakeičiantį minėtą draudimo kortelę. Ir kortelę, ir sertifikatą išduoda tos Europos šalies, kurioje žmogus yra apdraustas, atsakingoji įstaiga.
Turint vieną iš šių dokumentų, prireikus būtinosios medicinos pagalbos, išlaidas visiškai arba iš dalies apmokės kortelę ar sertifikatą išdavusi šalis pagal gydymo šalies teisės aktais nustatytą tvarką ir įkainius.
Planinis gydymas
Jei žmogus dirba kitoje ES šalyje, taip pat Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje arba Jungtinėje Karalystėje, tačiau gyvena Lietuvoje, norėdamas gauti planines gydymo paslaugas turi pateikti dokumentą S1. Jį išduoda šalies, kurioje dirba ir yra apdraustas socialiniu draudimu, vietos ligonių kasa, socialinio draudimo ar kitos įstaigos. Gautą dokumentą reikia užregistruoti bet kurioje Lietuvos teritorinėje ligonių kasoje, kad būtų galima nemokamai gydytis mūsų šalyje.
S1 dokumentas naudingas komandiruotiems, taip pat dirbti į užsienį važinėjantiems darbuotojams, pensininkams, valstybės tarnautojams ir jų išlaikomiems asmenims. Šiuo dokumentu gali naudotis darbuotojų migrantų šeimos nariai, likę gyventi gimtinėje, bet įgiję teisę į sveikatos priežiūrą šalyje, kurioje šiuo metu dirba apdraustas jų šeimos narys (jei jie neturi teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų pagal gyvenamosios šalies teisės aktus).
Į ES šalį emigravę lietuviai, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę ir ligos eigą, gali būti siunčiami gauti konkrečių planinio gydymo paslaugų į kitą šalį, kai negali laiku gauti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų toje šalyje, kurioje yra apdrausti arba gyvena. Prieš išvykdami jie turi gauti šalies, kurioje yra drausti, atsakingosios įstaigos leidimą – dokumentą S2. Pateikusiems šį dokumentą, sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai, o jų išlaidas apmoka leidimą (S2) išdavusi įstaiga pagal gydymo šalies teisės aktais nustatytus įkainius.
Išlaidų kompensavimas
ES šalių apdraustieji turi teisę (Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės gyventojai tokios teisės neturi) kitoje šalyje gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientai patys gali rinktis sveikatos priežiūros įstaigą, susimokėti už paslaugas ir grįžę į šalį, kurioje gyvena, kreiptis dėl išlaidų kompensavimo. Išlaidos kompensuojamos tokia apimtimi ir tvarka, kokia būtų kompensuotos tokių pačių paslaugų išlaidos gyvenamojoje šalyje.
Šalys yra pasirinkusios skirtingus tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo būdus. Yra šalių, kurios reikalauja, kad prieš išvykdamas gydytis į užsienį, apdraustasis gautų savo šalies socialinio draudimo įstaigos leidimą. Dėl šios priežasties kiekvienam planuojančiajam vykti gydytis į kitą valstybę prieš tai vertėtų pasidomėti išlaidų kompensavimo tvarka.
Pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.