Jono Basanavičiaus gimtinės kieme augantis kaštonas šiemet varžysis dėl 2023 metų Lietuvos medžio titulo. Rugsėjo 20 d. prasidės balsavimas. Jis vyks iki spalio 19 d.
Kiekvienas gali pasirinkti vieną labiausiai patikusį medį ir už jį balsuoti svetainėje www.arboristai.lt .
Šių metų laimėtojai bus pagerbti spalio 20-ąją, Tarptautinę medžio dieną, apdovanojimų įteikimo ceremonijoje Lietuvos Respublikos Seime.
Nugalėtojas atstovaus Lietuvai 2024 m. Europos medžio konkurse. Pastarasis čekų iniciatyva pradėtas rengti 2011-aisiais. Taigi šiemet mes turime unikalią progą labai pasistengti, kad apie Basanavičynės kaštoną sužinotų visa Europa.
Šis medis mena Jono Basanavičiaus ir jo šeimos gyvenimo laikus. Amžininkai liudija, jog po juo burdavosi žmonės, norėdami pagerbti patriarchą, išreikšti pilietiškumą ir patriotiškumą net tuomet, kai už tai buvo baudžiama. Ant kaštono šakų buvo kabinamos trispalvės, austos juostos, po juo uždegamos žvakelės dar tada, kai apie Basanavičynės atstatymą buvo tik nedrąsiai svajojama. Gal sodyboje ir nebeliko autentiškų pastatų, bet kaštonas šią karo skriaudą kompensuoja.
Ir šiandien į muziejų atvykę lankytojai glaudžiasi prie senojo kaštono, turbūt kone visi jį fotografuoja, o žydintį „baltomis žvakėmis“ – tai jau tikrai. „Kas žino, galbūt šis medis buvo pasodintas patriarcho gimimo proga ar sodintas jo paties… – svarsto Basanavičynės muziejininkai. – Kad mūsų krašto šviesuolį Joną Basanavičių augalai žavėjo, liudija tarp jo užrašų rasti dailiai sudžiovinti gėlių žiedai, medžių lapai, aprašyti potyriai stebint gamtą.“ Toks medis – ypatinga sodybos puošmena, vis dar liudijanti tautos patriarcho gyvenimą ir taip lyg susiejanti praeitį su dabartimi. Savo plačia laja šis kaštonas kelia ir susižavėjimą, ir nuostabą.
Paraišką konkursui pateikė Jono Basanavičiaus gimtinė. Basanavičynės kaštoną Lietuvos metų medžio rinkimų organizatoriai buvo nusižiūrėję jau kiek anksčiau. „Kelerius metus ragino dalyvauti, o šiemet mes ir pateikėme paraišką“, – sakė vyresn. muziejininkė Agnė Brazaitienė.
Kai pasirodė informacija apie šį konkurso dalyvį, žmonėms pasidarė įdomu, ar Basanavičynės kaštonas neserga, – juk daugybė kitų apnikti ligos. „Mūsų kaštonas taip, kaip kiti, neserga. Vis dėlto erkutės jis taip pat turi. Saugant jį labiausiai pasiteisina reguliarus nukritusių lapų grėbimas ir jų išvežimas“, – sužinojome muziejuje.
Konkurse „Lietuvos metų medis“, be mūsiškio kaštono, dalyvauja dar 12 pretendentų, atrinktų iš pasiūlytų 23. Tai Kamariškių guoba, Elmės šešiakamienis ąžuolas, Grybiškių ąžuolas, Kūlokų kaimo liepa, Šiaulių botanikos sodo liepa, Liepa Motinėlė, Meškėnų liepa, Sapiegų parko liepa, Mingėlos ąžuolas, Stelmužės ąžuolas, Šventasis Daubų ąžuolas ir Lazdynų Bačkinis ąžuolas. Apie visus kandidatus galima paskaityti konkurso „Lietuvos metų medis“ feisbuko paskyroje.
Lietuvos metų medžio rinkimai rengiami jau ketvirtą kartą. Atrankos konkurso tikslas – ne tik išrinkti Metų medį, kuris atstovaus mūsų šaliai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius, skleisti informaciją apie juos kaip regiono savitumo ir patrauklumo dėmenis. Šie rinkimai parodo medžių svarbą mūsų kasdieniame gyvenime, jų reikšmę Lietuvos gamtos ir kultūros paveldui. 2016 m. Lietuvos metų medžiu šalies gyventojai išrinko Stelmužės ąžuolą, 2017 m. – Raganų eglę, 2018 m. – Raudonės pilies liepą.
„Santakos“ inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.