Eidamas 75-uosius metus mirė vienas iš nepriklausomos Lietuvos šiuolaikinės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos kūrėjų, mūsų kraštietis pulkininkas Zenonas Kemežys.
Z. Kemežys gimė 1949 m. Suvalkijoje, Pajevonyje, Vinco Kemežio ir Teresės Kemežienės šeimoje. Augo su seserimi Aldona ir broliu Romu. Išpuoselėta šeimos sodyba vis dar stovi Vytauto Didžiojo g. 5, Pajevonyje.
Tarnybą kartu su mokslais Z. Kemežys pradėjo 1967 m. Vėliau gavo tais laikais privalomą paskyrimą dirbti Vilniuje, o Vilkaviškio rajoną lankė kaip pareigūnas. Paskui, po baigtų papildomų mokslų, karjerą pratęsė Vilniuje, bet niekados nepamiršo Pajevonio ir nuolat čia lankydavosi.
Z. Kemežys buvo vienas pagrindinių vadovų, atsakingų už didžiausios Lietuvos istorijoje pramoninės avarijos ir ekologinės katastrofos likvidavimą Jonavos „Azoto“ gamykloje 1989 m., kai joje sprogo izoterminė saugykla ir išsiliejo per 7 tūkst. tonų skysto amoniako.
„Iš Vilniaus į Jonavą atvažiavome vieni pirmųjų, praėjus maždaug valandai nuo pranešimo apie avariją gavimo. Jau buvo atvykę Kauno ugniagesiai. Iš pradžių privažiuoti arčiau net su gaisrine technika buvo sudėtinga. Amoniako koncentracija tvyrojo tokia, kad geso gaisrinių varikliai“, – yra pasakojęs buvęs tuometinės Priešgaisrinės apsaugos valdybos direktoriaus pavaduotojas Z. Kemežys. – Ėmus gesinti, prireikė milžiniško kiekio vandens. Po to visi tie rezervuarai buvo pilni, kilo didelė grėsmė, kad teršalai gali išsilieti į Nerį.“
Jis yra dalijęsis prisiminimais, kad į Vilnių grįžo tik po savaitės, visiškai praradęs balsą… Daugelis dirbusiųjų drauge atsidūrė ligoninėje.
„Tos dujokaukės ir filtrai, kuriuos turėjome, mažai gelbėjo. Būdavo, nusiimi ją, o ji viduje visa net geltona. Niekas nežinojo, kokia cheminių medžiagų koncentracija. Neturėjome ir apsauginių drabužių. Buvo daug sumaišties. Su tokio didelio masto avarija juk buvo susidurta pirmą kartą“, – yra pasakojęs Z. Kemežys.
Už Jonavos „Azoto“ gamyklos avarijos likvidavimo darbus Z. Kemežys buvo apdovanotas aukštu valstybiniu apdovanojimu.
Jis taip pat buvo vienas iš vadovų, atsakingų už priešgaisrinę saugą 1991 m. sausio įvykių dienomis.
„Tai buvo laikas, kai niekas negalėjo prognozuoti, kaip viskas klostysis. Kiekvienas tada turėjo priimti sprendimą. Tuo įtemptu metu beveik mėnesį gyvenome darbe, – prisiminimais dalinosi buvęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius generolas Kazys Zulonas. – Ugniagesiai buvo pasirengę bet kada ateiti žmonėms į pagalbą.“
Tarnybą PAGD pulkininkas Z. Kemežys baigė 1993 m.
Z. Kemežys užaugino tris sūnus. Vyriausias sūnus Artūras pasirinko tarnybą Lietuvos kriminalinėje policijoje, šiuo metu dalyvauja misijoje Armėnijoje. Sūnus Arūnas dirba komunikacijos srityje ir vadovauja Komunikacijos planavimo agentūrai Lietuvoje. Jauniausias sūnus Aleksandras pasuko į finansų valdymą ir šiuo metu dirba bei gyvena Dubajuje.
Urna su velionio pelenais palaidota Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
„Mano tėtis labai mylėjo ir gerbė savo kraštą. Todėl dalelę jo palaikų kapsulėje pargabenome ir į Pajevonio kapinėse esantį šeimos kapą“, – „Santakai“ sakė Z. Kemežio sūnus Arūnas, pats gimęs Vilkaviškyje, o vaikystės vasaras leisdavęs Pajevonyje ir Kybartuose.
„Santakos“ inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.