2023 metų „Santakos“ nominacijos

Metų atjauta

Kas yra budinti globotoja? „Tai – pakaitinė mama, kuri priima vaiką bet kuriuo paros metu ir bet kokios būklės.“ „Tai – laikina stotelė vaikui tarsi praskrendančiam paukšteliui.“ Tokiais žodžiais savo darbą apibūdina pilviškietė Virginija RAMANOVSKIENĖ, Vida BUKUČINSKIENĖ iš Matlaukio kaimo ir Česlova BAGDZEVIČIŪTĖ iš Pilviškių.

Jos – vienintelės Vilkaviškio rajone budinčios globotojos, atveriančios savo namų duris ir širdis svetimiems vaikams.

Tiek kūdikius, tiek paauglius moterys į savo šeimas priima kaip savus ir jais rūpinasi. Šiam darbui reikia ypatingo jautrumo ir kantrybės: juk gimtuosius namus dėl susiklosčiusių blogų aplinkybių palikusiam vaikui būtina ne tik priežiūra, bet ir supratimas, šiluma, meilė. Visos trys globotojos stengiasi tai suteikti, kol biologiniai vaiko tėvai įveiks sunkumus ir susigrąžins atžalą į šeimą arba tol, kol bus rasti tinkami globėjai ar įtėviai.

Metų etnologas

Profesine veikla ir savo pavyzdžiu etnologas Andrius MILINKEVIČIUS ragina saugoti tautos savastį. Per trejus metus, kai Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje dirba etninės kultūros specialistu, jis padarė svarių darbų. Andriaus iniciatyva atliktos Šyvio šokdinimo tradicijos Gražiškiuose įtraukimo į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą procedūros. Dabar etnologas dirba, kad į sąvadą kaip tradicija būtų įrašyti suvalkietiški rūkyti mėsos gaminiai. Jis įdeda daug pastangų, kad vilkaviškiečiai galėtų dalyvauti Lietuvos moksleivių etninės kultūros olimpiadoje. Kolegos, įžvelgdami potencialą, A. Milinkevičių išrinko Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininku.

Iš didmiesčio grįžęs į gimtąjį Alvitą, auksarankis Andrius – kalvis ir statybininkas, medžio meistras – rūpinasi bioįvairove. Sodyboje pastatęs molinį namą šeimai, jis konstruoja inkilėlius, kad ir vabalai turėtų kur žiemoti. „Visuomet esu pasirengęs padėti ir bendradarbiauti“, – pabrėžia etnologas.

Metų lyderė

Dvidešimtmetį gyvuojanti Karklinių kaimo bendruomenė – organizacija, kurioje gyvenimas verda nuo ryto iki vakaro, žmonės vienas už kitą stoja mūru, kartu moka ne tik dirbti, bet ir leisti laisvalaikį. Nors bendruomenės pirmininkė Jolita TEKORIENĖ ne kartą yra akcentavusi, kad tai visos bendruomenės žmonių darbas, tačiau reikia pripažinti, jog be gero vadovo tiek pokyčių pasiekti būtų nelengva.

Ilgą laiką savo namų neturėjusiems karkliniečiams prieš keletą metų pavyko atgaivinti, susiremontuoti ir gyventojų poreikiams pritaikyti buvusių kultūros namų pastato dalį. Joje buvo įsteigti bendruomenės namai, atidarytas vaikų dienos centras, visai neseniai pradėjo veikti sveikatos ir grožio namai. Juose teikiamos grožio paslaugos, atliekami masažai, galima mėgautis haloterapija.

Metų treneris

Kai kalba pasisuka apie Vilkaviškio rajono stalo tenisą, neišvengiamai minima ir jo entuziasto Viktoro RYBAKO pavardė.

Daugiau nei prieš 40 metų paskyrimą dirbti mūsų krašte gavęs treneris iš pradžių pasilikti čia ketino tik trumpam, tačiau aplinkybės taip susiklostė, kad dabar be jo neįsivaizduojamos rajono stalo teniso pergalės.

Per karjerą V. Rybakas išugdė daugybę garsių sportininkų. Bene žinomiausias iš jų – daugkartinis Lietuvos čempionas Kęstutis Žeimys. O kur dar tokie daug pasiekę tenisininkai kaip Viktoro sūnūs Artūras bei Vytautas Rybakai, taip pat Mindaugas Simanaitis, Valdas Kairys, Mindaugas Mozūraitis, Ramūnas Montvila, Karolis Kasparaitis ir kiti?!

Galima neabejoti, kad tik V. Rybako entuziazmo dėka aukščiausioje šalies lygoje dėl prizinių vietų nuolat kovoja mūsų rajono komandos, o į Vilkaviškio sporto ir pramogų centrą reguliariai renkasi geriausi šalies tenisininkai. Šiemet, po beveik 30-ies metų pertraukos, rajono tenisininkai netgi dalyvavo Europos taurės varžybose. Akivaizdu, kad be trenerio V. Rybako indėlio čia taip pat neapsieita.

Metų režisierė

Šie metai Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorei Daivai KASULAITIENEI pažėrė jubiliejų ir sceninio pripažinimo. Jos puoselėjamam projektui teatro vakarai „Po paupio gluosniais“ šiemet sukako 15 metų. O tai reiškia, kad tiek laiko, metai iš metų, projekto kuratorė įdėjo be galo daug triūso, kad mūsų krašto žmonės galėtų mėgautis teatro menu. Projekto sąskaitoje – virš šimto įvairaus žanro spektaklių.

Vilkaviškiečiai turėjo galimybę pasimėgauti lėlių, šešėlių ir muzikinio teatrų vaidinimais, stebėti šokio teatro spektaklius, taip pat sudalyvauti įvairiose edukacijose bei mėgėjų teatro pasirodymuose.

Šiemet išskirtinio žiūrovų dėmesio sulaukė ir pačios D. Kasulaitienės vadovaujamas kolektyvas „Gluosnė“, ne tik savo rajono scenose, bet ir gastrolėse parodęs spektaklį „Basomis per lūžtantį ledą“, kurį pagal Viktoro Aleknos biografinę apybraižą „Salomėja“ pastatė, režisavo ir inscenizaciją kūrė pati D. Kasulaitienė. Su šiuo spektakliu dalyvavęs XXVI Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūros šventėje „Atspindžiai 2023“ D. Kasulaitienės vadovaujamas kolektyvas tapo diplomantu.

Metų mokytoja

Geriausia patiems kovoti už savo teises. Tą patvirtinti gali Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje fizikos mokytoja dirbanti ir šios įstaigos pedagogų profsąjungai vadovaujanti Neringa BARTELIENĖ . Besibaigiantys metai šiai mokytojai buvo kaip niekada intensyvūs. Jai teko ne tik koncentruotis į jaunosios kartos ugdymą, bet ir rūpintis ne kartą streikavusių rajono pedagogų reikalais. Išreikšdami palaikymą Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) atstovų bandymams susitarti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl geresnių sąlygų mokytojams užtikrinimo, prie protesto akcijų prisijungė kiek daugiau nei 70 rajono pedagogų. Jie kurį laiką nevedė pamokų, dalyvavo mokytojų žygyje pėsčiomis į Vilnių. N. Bartelienė net buvo surengusi krašto pedagogų ir Seimo nario Algirdo Butkevičiaus susitikimą, kuriame buvo išsakyti švietimo bendruomenės skauduliai. Galiausiai LŠDPS atstovams pasiekti tam tikrų kompromisų su ministerija pavyko, tačiau, deja, mokytojų darbo sąlygos ir toliau lieka ne tokios, kokių jie patys norėtų.

Metų iniciatyva

Opšrūtų kaimo bendruomenės erdvės šiemet tarsi atgijo – jose vienas šalia kito išdygo du paminkliniai žymenys. Naujai įrengtame Opšrūtų Koplytstulpio parkelyje pirmiausia atidengtas suolelis, skirtas muzikologės Zitos Kelmickaitės atminimui. Tai LRT iniciatyvos „Prisėsk su Kelmickaite“ dalis. Muzikologė ne kartą lankėsi mūsų krašte, o jos kadais būtent Opšrūtuose ištarta frazė „Aš suprantu suvalkiečio sielą“ iškalta ant šalia suoliuko esančios lentelės. Antrasis paminklinis žymuo skirtas seniesiems Opšrūtų kaimo gyventojams – vokiečiams ir lietuviams, susietiems istoriniais ryšiais, atminti.

Koplytstulpis simboliškai išdrožtas iš šiais metais audros nuversto ąžuolo, augusio senosiose Opšrūtų kaimo vokiečių kapinėse. Pastatyti Opšrūtuose paminklus idėja kilo bendruomenės nariams Romualdui SVEIKATAI ir Kęstučiui VIRKEČIUI . Jiems aktyviai talkino visa kaimo bendruomenė, seniūnija, lėšomis padėjo „Rotary“ klubas, verslininkai, tačiau visi pripažino, kad be dviejų vyrų iniciatyvios paminklai nebūtų iškilę.