Laima VABALIENĖ
Kai gęstančios dienos prieblandoj baltoje spalvoje paskęsta akys, kai jaukioje erdvėje nuvilnija Justino Marcinkevičiaus kažkada parašyti žodžiai apie meilės auginamą tikėjimą ir viltį, kai mintis tolyn palydi varpelių aidesys ir eilėraščių sąskambiai, atrodo, jog iš tikro tavo širdį sparnu paglosto nematomas angelas…
Tokios pajautos gaubė poezijos ir muzikos popietę „Po baltu angelo sparnu“, surengtą Vilkaviškio viešosios bibliotekos darbuotojų ir rajono literatų klubo „Seklyčia“ narių. Tradicija kuriantiems žmonėms susiburti gruodžio pabaigoje nenutrūksta. Susitikimai „po angelo sparnu“ yra vykę miesto pašte, „Pegaso“ kavinėje, kultūros centre, Paežerių dvare, šįkart – svetingai priėmusioje atsinaujinusioje bibliotekoje.
Kaip sakė „Seklyčios“ klubo narė, šio renginio vedėja Jovita Grakavinienė, susirinkusieji kalbasi meilės – poezijos ir muzikos – kalba.
Šios kalbos mokosi ir mažieji popietės svečiai – vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ ugdytiniai, lyg snaigės nusileidę padainuoti savo dainą ir varpeliais paskambinti snaigių valsą. Jų muzikos mokytoja Nemyra Gardauskienė ir pati į rankas ėmė gitarą. Popietės poeziją lydėjo jos kartu su Asta Gričeniene atliekamos dainos.
Ir buvo dalijamasi žodžiais. Atspindinčiais bendrystę, adventą, žiemą… Gyvenimą. Juos išsakė rajono literatai Rima Čiuprinskienė, Andrius Damušis, Asta Kasnauskienė, Bernardas Cicėnas, Renalda Mačiulskienė, Jovita ir Algimantas Grakavinai.
Popietėje skambėjo ir svečių balsai. Renginiuose su mūsų literatais užsimezgusi draugystė į Vilkaviškį atvedė įvairių menų kūrėją zanavykę Ritą Mockeliūnienę ir emocingąją žemaitę Adelę Daukantaitę. Suvalkiečių ausis itin džiugino tegul ir ne visad suprantamas viešnios iš Plungės žemaičiavimas pasakojant apie gyvenimą ir kūrybą…
Kiek nedaug tereikia, kad niūri ir vėjuota dienų prieblanda virstų jaukia buveine žmogaus širdyje. Tik žodžio, tik melodijos, tik arbatos puodelio… Tik bendraminčio šalia.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.