Praėjusius metus galime vadinti ekstremaliais

2023-ieji buvo treti karščiausi metai Lietuvoje nuo 1961 m., o stichiniai reiškiniai prišaukė įvairių nelaimių.

Vidutinė metinė oro temperatūra pernai Lietuvoje buvo 8, 7 °C, o tai yra 1, 3 °C daugiau už įprastines klimato sąlygas. Nors globaliai praėję metai buvo patys šilčiausi nuo stebėjimų pradžios, tačiau Lietuvoje 2023-ieji papuolė į trečią poziciją. Antroje vietoje tebėra 2019-ieji (8, 8 °C daugiau už vidurkį), o šilčiausi išlieka 2020-ieji (9, 2 °C).

Praėjusiais metais net devyni mėnesiai buvo šiltesni, o vos trys (gegužė, liepa ir lapkritis) – truputį vėsesni už daugiametę normą. Vidutiniškai šilčiausias metų mėnuo buvo rugpjūtis, o šalčiausias – vasaris.

Anomalia šiluma išsiskyrė rugsėjis, šilčiausias per visą šalies stebėjimų istoriją (taigi mažiausiai nuo 1961 m.). Vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo net 16, 5 °C ir atitiko meteorologinę vasarą. Vasara baigėsi rekordiškai vėlai, tik spalio 4–5 d.

Aukščiausia oro temperatūra buvo registruota liepos 16 d. Kalvarijoje, kur oras įkaito iki 34, 9 °C, o žemiausia – sausio 6 d. Zarasuose ir kovo 10 d. Molėtuose, kai temperatūra nukrito iki -19, 5 ir -19, 4 °C.

Taigi, praėję metai žiemišku šalčiu nepasižymėjo, nebuvo perlipta net -20 °C kartelė (šiemet jau sausio 8 d. Zarasuose šalo iki -28 °C!).

Nors metinis kritulių kiekis buvo artimas daugiametėms reikšmėms, tačiau pasižymėjo dideliu netolygumu: pirmoje metų pusėje buvo dažnesnės deficito, o antroje – kritulių pertekliaus sąlygos. Todėl tais pačiais metais buvo fiksuojami ir visi sausrų tipai (miškuose, agrometeorologinė ir hidrologinė), ir potvyniai, daugiausiai žalos pridarę vakarinėje Lietuvos dalyje. 2023 m. buvo fiksuota 19 stichinių meteorologinių reiškinių (vieno iš jų metu fiksuotas ir katastrofinis labai smarkus vėjas) bei 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.

Pernai meteorologų užfiksuoti faktai

• 2023-iųjų sausio 1-ąją buvo išmatuota pati aukščiausia (+14, 9 °C) oro temperatūra per visą sausio mėnesį nuo pat meteorologinių stebėjimų pradžios.

• Net keturis kartus fiksuoti minimalios oro temperatūros rekordai. Stiprus šaltis ore ir dirvos paviršiuje vėlyvą pavasarį pražudė nemažai lepesnių augalų. Pasitaikė atvejų, kai per naktį ledu pasidengė net gyvulių girdyklose buvęs vanduo.

• Rugpjūčio 7-osios naktis buvo šilčiausia stebėjimų istorijoje tropinė naktis. Molėtuose tąnakt atvėso tik iki 25, 1 °C.

• Pagerintas seniausias šilumos rekordas, išsilaikęs net 131 metus: rugsėjo 29-ąją Druskininkuose oras įkaito iki 27, 2 °C.

• Pernai buvo antra pagal sausumą gegužė (nuo 1961 m.), trečias pagal karštumą rugpjūtis ir karščiausias rugsėjis.

Parengta remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis