Viena svarbiausių temų švedų fantasto serijoje – šeima

„Esu tikras, kad mokslinė fantastika per susvetimėjimo objektyvą parodo dabartį ir šiandienę mūsų visuomenę“, – sako švedų rašytojas, pasaulyje populiarios fantastinių knygų serijos „Imperijos paveldėtojai“ autorius Oskaras Källneris. Nutrūktgalviški jo herojų nuotykiai kosmose slepia daug daugiau, rašytojas sako, kad jam ypač svarbu su vaikais kalbėti apie meilę ir atsakomybę. Gausiai komiksų stiliaus paveikslėliais iliustruotą, vaikams nuo devynerių metų skirtą nuotykių knygų seriją sudaro šešios knygos. Tris iš jų – „Kelionė prasideda“, „Geležinė rožė“ ir „Kapų planeta“ Lietuvoje išleido leidykla „Alma littera“. Interviu su knygų autoriumi O. Källneriu.

– Pasakojama, kad rašyti jus paskatino Žiulio Verno knygos.

– Išties, mokydamasis vidurinėje mokykloje perskaičiau beveik visas šio autoriaus knygas. Šis rašytojas buvo pirmasis, praskleidęs uždangą į mokslinės fantastikos žanrą, kurį perpratau tik gerokai vėliau. Šis autorius – neabejotinai vienas iš senųjų mokslinės spekuliatyviosios literatūros didmeistrių. Jo gebėjimas ir talentas iš tikrų mokslinių faktų kurti didžius nuotykius man padarė reikšmingos įtakos. „Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu“ skaičiau ne du ir ne tris kartus.

– Man fantastai šiek tiek primena ateities pranašautojus. Ar jus domina galimybė pažvelgti į ateitį ir pamėginti ją atspėti?

– Tikrai taip! Ir man šis mokslinės fantastikos aspektas yra be galo žavus. Tačiau jis – tik maža viso mokslinės fantastikos žanro dalis. Esu tikras, kad mokslinė fantastika šiandien kaip niekada aiškiai per susvetimėjimo objektyvą mums parodo dabartį ir šiandienę mūsų visuomenę. Ji, tarsi tamsus veidrodis, leidžia mums pažvelgti į save naujomis akimis, iš visiškai kitos perspektyvos, nustumti į šoną kasdienes, mūsų gyvenimą valdančias mintis. Futuristinis mokslinės fantastikos aspektas mane žavi nuo tada, kai pirmą kartą knygoje, povandeniniame laive, sekiau kapitono Nemo nuotykius.

– Ž. Vernas kadaise labai baiminosi, kad technologijos kartu su pažanga pasauliui gali atnešti daug blogio.

– Technologijos yra įrankis ir stipri galia. Pačios savaime jos nėra nei gėris, nei blogis. Mes, žmonės, turime žinoti ne tik apie galias, bet ir apie psichologines, socialines ir politines problemas, kurių jos gali atnešti. Nuo tada, kai pasaulis išrado atominę bombą, mes gavome dvi galimybes – arba sunaikinti planetą, arba gaminti pasauliui energiją. Atradę biotechnologijas galime išgydyti vis daugiau pasaulyje siaučiančių ligų, bet lygiai taip pat sukurti pasaulinį marą.

– Ar kurdamas charakterius savo knygose turite mintyse realius asmenis?

– Tikrų, realių žmonių neperkeliu į savo personažus. Jie patys sau iškeliauja iš pastato pasaulyje, kurį sukūriau formuodamas knygos veiksmo visatą. Bet, žinoma, savo gyvenime sutikau tūkstančius žmonių, perskaičiau tūkstančius knygų, mačiau tūkstančius filmų. Visa tai mano galvoje padedama į tam tikrą duomenų bazę, kurią pasitelkęs galiu kurti asmenybes. Tikiuosi, kad mano knygų veikėjai yra aistringi žmonės, su kuriais skaitytojai lengvai susitapatina ir atpažįsta save.

– Kodėl pasirinkote rašyti vaikams?

– Vaikams rašyti daug smagiau! Smagu galvoti, kad juos gali lengviau nustebinti dalykais, kurių, tikėtina, jie dar nežino, nėra perskaitę kitose knygose. Tačiau užmigti ant laurų nevalia – reikia nuolat sukti galvą, kaip išlaikyti šviežias idėjas ir vaikus sudominti. Jei kalbėsime apie „Imperijos paveldėtojus“, aš tikrai sunkiai dirbau, kad knygų serija įgautų gylį ir sluoksnius, kurie būtų įdomūs ir suaugusiesiems.

– Kokios knygos ir kokios temos įdomios Švedijos vaikams?

– Aš neseku rašymo madų ir tendencijų. Rašau dalykus, kurie man patiko, kai pats buvau vaikas. Į knygas sudedu visą savo aistrą ir meilę mokslinės fantastikos žanrui. Jausdamas didžiulį grįžtamąjį ryšį manau, kad einu teisingu keliu. Jei bandysi sekti tendencijas, tikėtina, kad visada vienu žingsniu atsiliksi ir netrukus būsi pamirštas. Reikia pasitikėti širdimi – tuomet pavyks sukurti tai, kas pergyvens laiko išmėginimus, nepraras aktualumo bei vertės net ir po daugelio metų.

– Kokios vertybės jums yra svarbios, apie ką norite kalbėtis su vaikais per savo knygas?

– Nedarau to sąmoningai, tačiau laikui bėgant atrandi savo temas. Sakyčiau, viena pagrindinių temų mano knygose yra šeima. Ta, iš kurios esi kilęs, ir ta, kurią randi, jų svarba. Įdomu, kaip mus veikia šeimos istorija, man atrodo, kad svarbu yra suprasti, jog pats valdai savo gyvenimo kelią, net jei tai ir yra labai sunki užduotis. Kaip turime įsiklausyti į savo vidų, atleisti vieni kitiems, įveikti baisius iššūkius ir suprasti, kad viską vienijanti jėga yra meilė, dėl kurios turime tikėti ir ateitimi.

– Jūsų knygas iliustruoja Karlas Johnssonas. Kaip vyksta jūsų bendras darbas?

– Prieš keletą metų mudu susitikome Švedijos mokslinės fantastikos suvažiavime. Beveik iš karto pastebėjome, kad esame artimos, keistuoliškos prigimties, taigi, tapome draugais. Kai pradėjau savo „Imperijos“ projektą, Karlas buvo pirmasis, kurio paprašiau kurti kartu. Mūsų kūrybinis procesas šiek tiek skiriasi nuo tradicinio autoriaus ir iliustruotojo darbo. Karlas turi daug idėjų, jis parodo man būtybių eskizus, o jos ima ir apsigyvena mano knygose. Aš daug kartų keičiau tekstą, kad jis atitiktų iliustraciją, o ne atvirkščiai.

Laisvė RADZEVIČIENĖ