Šventiniam savaitgaliui artėjant pasiruoškite išskirtinį desertą: artimuosius stebinsite neragautais skoniais

Artėjant pavasariui norime pakeisti įprastą žiemos meniu ir ieškome gaivesnių, sveikatai palankesnių, mažiau apkraunančių valgių bei užkandžių. Šiuo laikotarpiu dažnai prisimename ir įvairias vasaros gėrybes: valgome daugiau daržovių, žalumynų. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, keičiant savo meniu nereikėtų pamiršti ir šviežių uogų, kuriose gausu įvairių vitaminų bei mineralų. Tai puiki proga nustebinti savo antrąją pusę gardžiu biskvito vyniotiniu su braškėmis ar pasiruošti šventinį desertą ilgajam savaitgaliui.

Uogos turi eilę biologiškai aktyvių medžiagų

Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad uogos yra išskirtinis produktas, savyje talpinantis daug naudingųjų medžiagų. „Jos žmogaus organizmą aprūpina eile biologiškai aktyvių medžiagų, tarp kurių labai svarbūs polifenoliai, taip pat skaidulinės medžiagos, jos yra puikus vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Uogų nauda sveikatai siejama ir su jų sudėtyje aptinkamomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Vienos iš pagrindinių – fenolio junginiai: flavonoidai, fenolio rūgštys ir taninai. Kita biologiškai aktyvi medžiaga, kuri yra daugumos uogų sudėtinė dalis – askorbo rūgštis, dar žinoma kaip vitaminas C“, – primena E. Gavelienė.

Gydytoja dietologė teigia, kad uogos mitybos grandinėje yra toje pačioje kategorijoje kaip ir vaisiai, tad reikėtų atkreipti dėmesį į jų suvartojimo kiekį. „Dienos vaisių norma yra maždaug 2–3 porcijos. Dauguma uogų nekaloringos, viena uogų porcija – tai maždaug 6 braškės ar 16 aviečių, bet per uogų sezoną galima dienos vaisių normą gauti pasirenkant uogas. Nors visos jos yra naudingos, pagal biologiškai aktyvių medžiagų kiekį naudingiausios yra erškėtinių šeimos uogos: braškės, avietės, gervuogės ir erikinių šeimos uogos: mėlynės, bruknės, spanguolės. Renkantis uogas, pirmenybė turėtų būti teikiama mūsų kraštuose augančioms uogoms, ypač atkreipkime dėmesį į mėlynes dėl jų antioksidacinio, priešuždegiminio, antivirusinio poveikio“, – pataria gydytoja dietologė.

Biskvito vyniotinis su uogomis ir grietinėlės kremu

Patiekalui reikės:

4 vnt. kambario temperatūros kiaušinių;

70 g. cukraus;

100 g. persijotų miltų;

0.75 šaukštelio kepimo miltelių;

200 ml 36 proc. riebumo grietinėlės;

1 šaukšto cukraus pudros;

1 stiklinės supjaustytų braškių ar kitų šviežių uogų.

Gaminimo eiga:

1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Kepimo formą ištepkite sviestu ir prie jos dugno prilipdykite pagal formos dydį iškirptą
2. Kiaušinius su cukrumi išplakite elektriniu plaktuvu, kol mišinys taps labai purus, o jo tūris patrigubės.
3. Miltus kartu su kepimo milteliais persijokite į atskirą indą. Juos per sietelį atsargiai suberkite į kiaušinių ir cukraus plakinį ir atsargiai išmaišykite mentele. Suverskite gautą masę į paruoštą kepimo skardą ir išlyginkite paviršių.
4. Kepkite apie 12 min., kol biskvitas gražiai paruduos. Tada išimkite iš orkaitės ir palikite 5-10 min. skardoje truputį atvėsti.
5. Ant stalo patiesę švarų rankšluostį ant jo išverskite biskvitą. Jį kartu su rankšluosčiu palei kraštinę atsargiai susukite į vyniotinį, pernelyg nespausdami. Tada palikite visiškai atvėsti.
6. Suplakite grietinėlę su cukraus pudra iki labai tvirtos masės. Išvyniokite biskvitą. Ir mentele ištepkite ant viso paviršiaus grietinėlę, palikdami tik kraštelius. Pabarstykite braškėmis ir susukite biskvitą į ruloną.
7. Pyrago viršų pabarstykite cukraus pudra ir papuoškite braškėmis.

Skanaus!