Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje

Eglė MIČIULIENĖ

Vilkaviškietė Viltė Kryžiūtė iš ES jaunųjų mokslininkų konkurso grįžo su dviem solidžiais apdovanojimais. Merginos darbas įrodė, kad natūralūs produktai gali būti veiksmingesni už chemikalus.

Du medaliai ir specialusis prizas

Tie, kas obuolių užsiaugina patys, o ne perka juos prekybos centruose, žino, kaip liūdna pamatyti dėžėse supuvusį derlių.

Gimnazistė Viltė Kryžiūtė atliko įdomų ir naudingą mokslinį darbą, mėgindama išsiaiškinti, kaip apsaugoti šiuos vaisius nuo puvinio nenaudojant chemikalų.

Tiriamasis V. Kryžiūtės projektas „Natūralių ir biologiškai aktyvių medžiagų panaudojimas obuolių puvinio sukėlėjui naikinti“ sulaukė puikaus įvertinimo. Tarptautinėje mokinių projektų olimpiadoje VILIPO (Vilnius International Project Olympiad) jis įvertintas aukso medaliu, o ES jaunųjų mokslininkų konkurse autorei atnešė net du apdovanojimus: trečią vietą ir specialųjį prizą – kelionę į 2025 m. vasario mėnesį vyksiantį Šveicarijos talentų forumą.

„Biologija ir gamta susižavėjau žemesnėse klasėse, Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre (VVJC) lankydama jaunųjų aplinkos tyrėjų būrelį pas vadovę Airą Lažauninkienę. O „Aušros“ gimnazijoje į šią sritį dar giliau įtraukė biologijos mokytoja Daiva Paškauskienė. Tai – nuostabi pedagogė, ji sugeba mokinius sudominti ir paskatinti veiklai. Dėl to ir ėmiausi biologijos brandos darbo bei tiriamojo projekto apie obuolių puvinį“, – pasakojo Viltė.

Reikalavimai – solidūs

ES jaunųjų mokslininkų konkursas skatina jaunus žmones siekti karjeros mokslo ir technologijų srityje.

Tai – vienintelis konkursas Europos Sąjungoje, kurio apimtis ir keliami reikalavimai mokinių projektų kokybei atitinka moksliniams tyrimams keliamus reikalavimus. Kiekvienais metais renginys suburia perspektyvius, talentingus mokinius tam, kad jie pristatytų savo projektus tarptautinei teisėjų komisijai. Konkurse dalyvauja visos Europos šalys, JAV, Izraelis, Turkija, Pietų Korėja ir kt. Jaunųjų mokslininkų darbai vertinami atsižvelgiant į idėjos originalumą ir moksliškumą, tyrimo atlikimo meistriškumą, savarankiškumą, aprašo ir stendo kokybę bei autorių gebėjimą darbo tema diskutuoti su ekspertais.

Anot V. Kryžiūtės, šis konkursas buvo vienas iš rimčiausių išbandymų, ir tam mergina ruošėsi ilgai bei kruopščiai. Jam rengdamasi Viltė kone kasdien praleisdavo po keletą valandų: reikėjo ne tik atsirinkti metodiką, atlikti ne tik bandymus, bet ir daugybę skaičiavimų, o kartu detaliai aprašinėti visą darbą.

Žinoma, pirmiausia reikėjo pasirinkti tinkamą darbo objektą.

„Mūsų šeima augina šilauoges, todėl mokytoja Daiva Paškauskienė pasiūlė idėją tirti uogų ligas ir puvinį. Bet mūsų ūkis ekologiškas, uogos auga sveikos ir puvinio tiesiog nepasitaiko, todėl mokytojai kilo mintis apie obuolių puvinį“, – pasakojo moksleivė.

Kūrė įvairius antpilus

Pasirinkus temą užvirė tikras laboratorinis darbas. Pirmiausia reikėjo susirasti daug visokiausių būtinų priemonių bandymams atlikti, o po to – gaminti antpilus.

„Norint obuolius ilgai išlaikyti, patalpoje turi būti 95 proc. santykinė drėgmė, o temperatūra – 0–4 0C. Tačiau sąlygos, kuriose aš laikiau tiriamus vaisius, šių reikalavimų neatitiko: temperatūra buvo apie 20 0C, drėgmė – 59 proc. Bet aš specialiai nieko nekeičiau: juk žmonės namuose dažniausiai neturi idealių sąlygų obuoliams sandėliuoti“, – pasakojo mergina.

Savo antpilus Viltė gamino iš džiovintų čiobrelių, karpažolių, raudonėlio ir įvairių kitų vaistažolių, taip pat svogūnų, česnakų, įvairių eterinių aliejų. Iš viso bandymams jaunoji tyrėja panaudojo 19 medžiagų. Paaiškėjus, kad iš jų puvinį labiausiai paveikė 6-ios, moksleivė jas derino tarpusavyje, tad teko padaryti daugybę mėginių. Juos tyrėja pylė į specialią savo užsiaugintą terpę, joje sėjo puvinio grybą ir stebėjo, kaip šį veikia pačios pagaminti natūralūs inhibitoriai (medžiagos, stabdančios chemines reakcijas).

Paaiškėjo, jog pavienė medžiaga, kuri labiausiai nepatinka puviniui, yra eterinis kadagio aliejus. Tačiau dar veiksmingesnis pasirodė jo mišinys su svogūnu ir česnaku. Tačiau Viltė apskaičiavo, kad šiuo mišiniu naikinti puvinio sukėlėją būtų labai brangu, nes eterinis kadagio aliejus smarkiai iškelia kainą.

„Viską suskaičiavus paaiškėjo, kad pagal savikainą pigiausias yra svogūno, česnako ir raudonėlio mišinys, o veiksmingumu jis skiriasi labai mažai“, – pasakojo V. Kryžiūtė.

Savo padarytų mišinių poveikio veiksmingumą puviniui mergina palygino su chemikalais, kuriais purškiami obuoliai. Ir gavo neįtikėtiną rezultatą – natūralūs mišiniai buvo veiksmingesni nei chemija!

Tad Viltės darbas galėtų būti graži paskata platesniems tyrimams ir naudingas tiems, kam iš tiesų rūpi sveika mityba.

„Chemikalai, kuriais purškiami obuoliai, labai kenkia tiek augalo ląstelei, tiek žmogaus sveikatai, jie žadina vėžines ląsteles. Tuo tarpu natūralūs mišiniai jokios grėsmės nekelia“, – pasakojo gimnazistė.

Svarbiausia – norėti

V. Kryžiūtė aktyvi nuo mažens, ji nepratusi sėdėti be veiklos ir yra nuolat kažkuo užsiėmusi. Nuo šeštos klasės Viltė savanoriauja. Paskutiniu metu pagal Jaunimo reikalų agentūros programą ji buvo savanorė Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre: padėdavo organizatoriams ruošti ir įgyvendinti įvairius renginius. Ši veikla ir pati aplinka, taip patiko, kad net baigusi savanoriauti moksleivė vis dar apsilanko VVJC.

Mergina juokėsi, kad šiais metais nesiruošė nei savanoriauti, nei dalyvauti kitokioje rimtoje veikloje, nes yra abiturientė ir žinojo, kad reikės ruoštis egzaminams. Tačiau viskas susidėliojo kitaip – ir Viltė susidorojo.

„Laikausi pozicijos, kad kai nori – viską gali ir viską suspėji. Svarbiausia – norėti. Nuo vaikystės turėjau daug veiklų, lankiau daug būrelių. Skirtingais laikotarpiais lankiau šokius, dailės, dramos, šachmatų, jaunųjų aplinkos tyrėjų, fotografijos užsiėmimus. Visada norėjau išbandyti kuo daugiau įvairių dalykų. Pavyzdžiui, 9 klasėje susigalvojau pradėti mokytis groti gitara, o sykiu dar ir ėmiau lankyti lengvosios atletikos užsiėmimus. Gitaros pamokas lankiau tol, kol gavau pagrindus, ilgiau likau prie lengvosios atletikos ir tinklinio. Bet paskutiniu metu beveik visą laisvą laiką atėmė biologijos brandos ir mokslinis darbas“, – šypsojosi moksleivė, pridurdama, kad iš visų veiklų gavo naudos – kaskart išmoko kažko naujo.

Studijoms Viltė planuoja rinktis sveikatos mokslus: ją domina odontologija, medicina, farmacija. Tiesa, nors ir atliko mokslinį tiriamąjį darbą, laboratorijoje tarp mėgintuvėlių mergina ilgai neišsėdėtų.

„Negalėčiau būti uždaryta tarp keturių sienų. Man reikia bendrauti su žmonėmis“, – šypsojosi jaunoji tyrėja.