Bylos dėl smurto artimoje aplinkoje – skaudžios visuomenės problemos atspindys

Smurtas artimoje aplinkoje – skaudi visuomenės problema. Tai patvirtina Marijampolės apylinkės teisme, kuriam priklauso ir Vilkaviškio teismo rūmai, nemažėjantis šios kategorijos bylų kiekis. Plačiau apie tai mintimis pasidalino teisėja Vilma GADIŠKIENĖ.

– Atkreipėte dėmesį į nemažą baudžiamųjų bylų dėl smurto artimoje aplinkoje kiekį. Kokią problemą tai atspindi?

– Teismą pasiekia daug baudžiamųjų bylų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Statistika byloja, kad Marijampolės apylinkės teisme 2023 metais iš viso buvo išnagrinėta 1 031 baudžiamoji byla, iš jų 144 bylos dėl fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sutrikdymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai susijęs su poros santykiais, todėl įprasta manyti, kad tai privatus dviejų žmonių reikalas. Tačiau iš tiesų smurtas artimoje aplinkoje yra visos visuomenės problema. Galima apibrėžti, kad smurtas artimoje aplinkoje – tai sutuoktinio, sugyventinio ar kito asmens, susijusio su auka artimais socialiniais ryšiais bei vedančio bendrą ūkį, daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis ar finansinis poveikis, dėl ko patiriama fizinė, materialinė ar neturtinė žala. Smurtas nesirenka lyties, taigi tiek smurtautojais, tiek smurto aukomis gali tapti ir vyrai, ir moterys.

– Galėtumėte plačiau apibūdinti smurto rūšis?

– Išskirti būtų galima keturias smurto rūšis. Pirmiausia, psichologinį smurtą – sąmoningą poveikį kito žmogaus psichikai, kai prievarta ir grasinimais siekiama pažeisti asmens psichologinį vientisumą. Kaip rodo praktika, tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose smurtautojai linkę manipuliuoti aukų jausmais, versti jausti kaltę, atsiprašinėti dėl įtemptų santykių, iš esmės pasireiškiančių dėl pačio smurtautojo nederamo elgesio. Aukos, ne kartą atleisdamos smurtautojams ir vis delsdamos nutraukti smurtinius santykius, pasmerkia ne tik save gyventi toksiškame mikroklimate, tačiau ir kartu gyvenančius artimuosius.

Kita smurto rūšis – seksualinis smurtas. Tai bet koks žalingas seksualinis elgesys kito asmens atžvilgiu, įskaitant santykiavimą prieš žmogaus valią, prievartą ir kitus nepageidaujamus veiksmus. Seksualinis smurtas šeimos santykiuose, galintis pasireikšti tiek moteriškos, tiek ir vyriškos lyties atžvilgiu, yra jautri tema, apie kurią tik visai neseniai imta viešai kalbėti.

Fizinis smurtas – tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš kitą asmenį, siekiant jį sužeisti ar išgąsdinti. Tai dažniausia paplitusi smurto forma, kurią lengviausia identifikuoti.

Rečiausiai pasitaikanti smurto rūšis yra finansinis (ekonominis) smurtas, kuris pasireiškia, kai partneris atima arba apriboja kito asmens galimybę naudotis finansiniais ištekliais, dirbti. Smurtautojas siekia neleisti aukai naudotis šeimos pinigais, be pagrindo kontroliuoja ir riboja išlaidas. Taip pat smurtautojas aukai draudžia siekti išsilavinimo, įsidarbinti, o įsidarbinus – siekti karjeros.

– Gal galėtumėte apibūdinti smurtauti artimoje aplinkoje linkusį asmenį?

– Paprastai manoma, kad smurtautojas – tai asocialus, turintis aibę priklausomybių asmuo. Tikrovėje smurtautojas yra gerokai spalvingesnis ir sunkiau atpažįstamas. Asmenys, kurie smurtauja artimoje aplinkoje, nebūna agresyvūs visą laiką. Neretai tai mandagūs, galantiški žmonės, kurie moka būti ir dosnūs, ir malonūs, ir žaismingi, ypač santykių pradžioje.

Nagrinėjant baudžiamąsias bylas kaltinamieji paprastai linkę menkinti nukentėjusį asmenį, nepaisyti jo interesų, bando įrodyti, kad pats nukentėjęs asmuo savo elgesiu išprovokavo kaltinamąjį. Tik nedidelė dalis smurtautojų pripažįsta savo kaltę, gailisi.

– Kokia atsakomybė numatyta įstatymuose ir kokia bausmė gali būti paskirta artimoje aplinkoje smurtavusiam asmeniui?

– Už smurtą artimoje aplinkoje numatyta baudžiamoji atsakomybė reglamentuota ne viename Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje. Teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir pripažinus asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamajam skiriama bausmė. Asmenį pripažinus kaltu jam gali būti skiriami viešieji darbai, kuriuos teks atidirbti visuomenės labui. Taip pat kaltinamasis gali būti nubaustas laisvės apribojimo bausme. Tokiu atveju asmeniui skiriami atitinkami įpareigojimai, kurių jis turi laikytis. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama su intensyvia priežiūra, kuomet asmuo yra įpareigojamas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą – apykoję.

Taip pat gali būti skiriamas areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Paprastai asmeniui, kuris teisiamas pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmė neskiriama.

– Ką galėtumėte patarti asmenims, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje?

– Svarbiausia netylėti ir išdrįsti kreiptis pagalbos. Pagalbos galima kreiptis į policiją, specializuotos pagalbos, krizių centrus, psichologinę pagalbą teikiančias tarnybas arba pasikalbėti su artimais žmonėmis, kurie galėtų palaikyti ir paremti išsivaduojant iš smurto gniaužtų.

Kai baudžiamoji byla pasiekia teismą, teisminis procesas vyksta nepriklausomai nuo to, ar kaltinamasis pripažino kaltę ir gailisi, ar nepripažino savo kaltės. Kaltinamasis ir nukentėjęs asmuo gali susitaikyti ir byla gali būti nutraukta, o kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Noriu priminti, kad teisme nepilnamečių liudytojų apklausose visuomet dalyvauja psichologas, vaiko teisių apsaugos specialistas, neretai ir nepilnamečio ar mažamečio nukentėjusiojo advokatas. Tai suteikia saugumo jausmą nukentėjusiajam.