Evangelikų liuteronų bažnyčia duris atveria ne tik tikintiesiems

Toma BIRŠTONĖ

Praėjęs savaitgalis Vištytyje pasižymėjo kultūriniais susibūrimais. Lankytojams duris pravėrė vėjo malūnas ir evangelikų liuteronų bažnyčia.

Pamaldos vyksta lietuviškai

Sekmadienio popietę duris atvėrusi Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia sulaukė keliasdešimties lankytojų. Atvykusius žmones į vidų kvietė smuiko melodijos. Susirinkusiesiems jas dovanojo Austėja Pranckūnaitė. Po mišių, kurias aukojo kunigas Vaidas Klesevičius, žmonės neskubėjo skirstytis. Jie klausėsi dvasininko pasakojimo apie miestelyje kadaise gyvenusią liuteronų bendruomenę.

Kaip pasakojo V. Klesevičius, Vištytyje nuo seno gyveno nemažai vokiečių šeimų – evangelikų liuteronų. Prieškario Lietuvoje ši bendruomenė telkė net kelis tūkstančius tikinčiųjų, tačiau karas pakeitė daugelio vietos gyventojų likimus. Žmonėms teko trauktis iš Vištyčio. Didelė dalis jų apsigyveno Vokietijoje. Turbūt dėl to dar vis sklando kalbos, kad mišios evangelikų liuteronų bažnyčioje aukojamos vokiečių kalba. Vis dėlto tie, kurie dalyvavo sekmadienio pamaldose, įsitikino, kad čia – tik mitas.

Panaši stovi Tolminkiemyje

Nuostabą žmonėms kėlė ir tai, kad Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia, pasak V. Klesevičiaus, turi nemažai panašumų su netoliese, tik jau Rusijoje, esančia Tolminkiemio bažnyčia.

Dvasininkas sakė, kad abejuose maldos namuose sakyklos yra virš altoriaus. Tolminkiemio evangelikų liuteronų maldos namai turi bokštą su apžvalgos aikštele. Tokį priestatą prieš karą turėjo ir Vištyčio evangelikai liuteronai. Deja, atstatant bažnyčią Vištytyje projektuotojai nusprendė atsisakyti šio elemento. Turbūt anuomet žmonės nematė prasmės jį atkurti, o dabar toks objektas į miestelį pritrauktų nemažai turistų, kurie norėtų pasigėrėti gražia apylinkių panorama.

Pasirodo, anksčiau Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia turėjo ir kitokį pavadinimą. Šie maldos namai vadinosi Vištyčio evangelikų Augsburgo bažnyčia.

Lygindamas evangelikų liuteronų ir katalikų tikėjimus kunigas V. Klesevičius pabrėžė, kad abiejuose yra nemažai skirtumų ir panašumų. Tiek liuteronai, tiek katalikai tvirtina, kad Dievas yra trejybinis. Abi šios krikščionybės šakos gerbia Šventąjį Raštą.

Lengviausiai įžvelgiamas šių tikėjimų skirtumas daugeliui yra tas, kad evangelikai liuteronai gali kurti šeimas, o katalikų kunigai privalo laikytis celibato. Vis dėlto V. Klesevičius pabrėžė, jog esminis skirtumas kitur: katalikų doktrina sako, kad gerais darbais galima paveikti savo padėtį prieš Dievą, o evangelikai liuteronai laikosi nuostatos, jog išganymas galimas tik per tikėjimą.

Prieš tris dešimtmečius jau buvo surėmę pečius

Tądien dėmesys buvo skirtas ne tik tikėjimo dalykams aptarti. Buvęs Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita susirinkusiuosius grąžino į 1992-uosius. Būtent tais metais po viešnagės gimtajame mieste Edmundas Daneris ėmėsi iniciatyvos Vokietijoje rinkti lėšas ir atstatyti evangelikų liuteronų bažnyčią. Iki to laiko maldos namai buvo paversti sandėliu, traktorių remonto dirbtuvėmis.

Pasak B. Politos, lėšų rinkimas Vokietijoje vyko gana sėkmingai, bet tam, kad būtų galima pradėti darbus bažnyčioje, pirmiausia reikėjo surinkti reikiamą skaičių tikinčiųjų ir tada įregistruoti parapiją.

Aukas vokiečiai atveždavo kartą per metus, todėl sunkiau sekėsi surasti darbininkų ar medžiagas teikiančių įmonių, kurie pasitikėtų ir sutiktų iki tam tikro termino laukti atsiskaitymo. Daug pastangų dėjo ir vietiniai žmonės. Vienas iš jų – pavištytietis Juozas Gutauskas. Jis ne tik užsiėmė bažnyčios restauravimu, bet ir savo rankomis šventoriuje pasodino liepaičių alėją.

Bažnyčios atstatymo darbai užtruko šešerius metus. Šventinimo iškilmės vyko 1998 m. rugpjūčio 30 d. Turbūt anuomet Vištytis tiek žmonių dar nebuvo regėjęs. Tikintieji į konsekraciją atvyko didžiuliais autobusais. Daugelis tąkart savo viešnagę pratęsė: liko miestelyje ilgiau, lankė brangias vietas.

Sakrali erdvė tinka kultūros renginiams

Kaip teigė kunigas V. Klesevičius, dabar parapijai šie maldos namai yra per dideli. Jie gali būti atviri visiems. Bažnyčioje galėtų vykti koncertai, kiti kultūriniai renginiai.

Visgi pradžioje reikėtų sutvarkyti bažnyčios vidų, nes bėgantys metai paliko žymių. Būtina kuo skubiau tvarkyti išpuvusias lubas ir sulūžusias grindis. Prieš keletą metų pavyko atnaujinti bažnyčios stogą. Dabar remontas būtinas viduje. Jį jau pradėjo UAB „Vidara“.

Tam nemažą dalį lėšų skyrė Vilkaviškio rajono savivaldybė, prisidėjo kraštiečiai, gyvenantys užsienyje, vokiečiai, kurių šaknys – Vištytyje, kiti asmenys.

Sekmadienį žmonės paaukojo per 200 eurų. O tie, kurie nori prisidėti prie mūsų krašto paveldo – Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčios – išsaugojimo, auką gali pervesti į parapijos sąskaitą LT10 7044 0600 0670 8923.

Senajame malūne užbūrė gitaros virpesiai

Gegužės 11-ąją į Vištyčio vėjo malūną žmonės važiavo pasiklausyti gitaros. Jautrias ir subtilias melodijas susirinkusiesiems dovanojo gitaristas Rokas Jurkus. Virtuoziškai instrumentą valdantis jaunas muzikantas atliko įvairaus stiliaus kūrinius. Jis leido klausytojams mintimis nusikelti į 1923 m. Paragvajų, į 1976 m. Estiją, į 1985 m. Turkiją bei į kitas pasaulio šalis.

Senojo malūno sienas virpino ne tik užsienio kompozitorių melodijos. Išskirtinis dėmesys buvo skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybai. Prancūzijoje mokslus baigęs R. Jurkus yra profesionalus kamerinės muzikos atlikėjas. Jis – Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestro narys. Pernai muzikantas debiutavo su pirmuoju albumu „Mėlyno smėlio piramidės“. Artimiausiuose jo planuose – dar vienas albumas. Šis bus skirtas M. K. Čiurlionio kūrybai.

Akustinės muzikos mėgėjų laukia dar vienas koncertas. Pirmąją vasaros dieną Vištyčio malūne fleitą pūs Monika Ryškutė-Žimailė. Publikos laukia rečitalis „Vėjo fleita“. Bilietai į renginį jau išparduoti.

Visos už tris koncertus surinktos lėšos nukeliavo į projekto „Vištyčio muzikos pakrantė“ sąskaitą tam, kad vasarą žmonės turėtų galimybę apsilankyti itin populiariuose nemokamuose koncertuose prie Vištyčio ežero.