Kaimynų konfliktas tęsiasi 20 metų

Andrius GRYGELAITIS

„Pešasi kaip šuo su kate“ – šis posakis puikiai tinka Vilkaviškyje, Rimgaudo gatvėje, gyvenantiems dviem kaimynams. Ilgus metus besitęsiančio konflikto užuomazgų greičiausiai nelabai pamena net jie patys.


Nesutarimai niekaip nepasibaigia

Vilkaviškietė Anelė Baltrušaitienė į Rimgaudo gatvę atsikraustė maždaug prieš 20 metų. Nuo tada ji niekaip nesugeba rasti bendros kalbos su kaimynystėje gyvenančiu Tomu Augustaičiu. Atrodo, kad kaimynai nesutaria net dėl menkiausių smulkmenų. Aiškintis jų konflikto priežasčių ne kartą vyko ir policijos pareigūnai, ir miesto seniūnijos atstovai. Abiem pusėms dėl savo elgesio netgi yra tekę susimokėti baudas.

T. Augustaitis juokavo, kad anksčiau į policijos komisariatą dėl kaimynės skundų reguliariai eidavo bent kartą per mėnesį. Visgi pastarąjį dešimtmetį atrodė, kad situacija ima gerėti. Abu kaimynai stengėsi nematyti vienas kito, tad ir konfliktų pavykdavo išvengti. Iki šio pavasario.


Semia sklypą

Neseniai į „Santakos“ redakciją paskambinusi A. Baltrušaitienė pasakojo, kad kiekvienąkart palijus jos daržą užsemia vanduo. Moteris dėl to kaltino T. Augustaitį. Tiksliau, jo prieš keletą metų sumeistrautą priestatą, kurio stogas atsiremia į kaimynų teritorijas skiriančią aukštą tvorą. Dėl šios priežasties visas lietaus vanduo nubėga būtent į A. Baltrušaitienės daržą.

Vilkaviškietė teigė kasmet dėl to prarandanti nemažą dalį derliaus. Moteris sakė bandžiusi apie tai kalbėtis su kaimynu, tačiau iš jo išgirdusi tik necenzūrinių žodžių tiradą.

„Atsibodo kentėti. Kiek galima? Čia reikia visai nedaug investicijų. Paprasčiausiai sukonstruotų normalų lietvamzdį, juo vandenį nuvestų už sklypo ribos, ir būtų gerai. Aš jau esu sena, to pati tikrai nepasidarysiu. Kreipiausi dėl šios situacijos į ne vieną instituciją. Visur atkertama, kad problemą išspręsti padėtų tik teismas. Bet nenoriu ten aiškintis santykių. Kam dar papildomai gadintis nervus?“ – svarstė A. Baltrušaitienė.


Sutiktų, bet eitų ne vienas

T. Augustaitis neneigė, kad nuo jo namo priestato stogo bėgantis vanduo išties gali semti kaimynės sklypą, tačiau vyras teigė, jog dėl to iš dalies kalta ir pati A. Baltrušaitienė. Be to, jis neabejojo, kad yra ir daugiau priežasčių, dėl ko moters sklype laikosi vanduo.

„Toje vietoje, kurią daugiausia semia, auga medis. Kaimynė visą jį apgenėjusi, išskyrus tą pusę, kuri remiasi būtent į mano priestato stogą. Šio medžio lapai užkemša lietvamzdžio griovelį, tad natūralu, kad vanduo negali juo pratekėti“, – kalbėjo T. Augustaitis.

Jo teigimu, A. Baltrušaitienės sklypas yra žemesniame lygyje, nei aplinkiniai, tad tai greičiausiai yra dar viena priežastis, kodėl ten nuolat laikosi vanduo.

„Kažkada ji pati išsikasė patvorį, kad net mano kieme pradėjo žemyn smegti trinkelės. Norėdamas tai sutvarkyti, turėjau tvoros apačioje tvirtinti specialias plokštes. Lengviausia tai būtų buvę padaryti iš kaimynės pusės, tačiau nenorėjau ten eiti. Bijojau, kad vėl kuo nors neapkaltintų. Nors ir buvo labai nepatogu, teko visus darbus daryti iš savo teritorijos“, – prisiminė T. Augustaitis.

Jis teigė, jog ir dabar sutiktų išvalyti medžio lapais užneštą lietaus nuvedimo sistemą, tačiau eiti į kaimynės valdas vienas tikrai nesiryžtų. Vyras svarstė, jog tai darytų tik tuo atveju, jei kartu eitų arba policijos, arba seniūnijos atstovai, kurie akylai viską stebėtų. Vilkaviškietis sakė nenorintis, kad po to kaimynė išsigalvotų nebūtų istorijų ir vėl imtų jį kuo nors kaltinti.


Žino iki skausmo

Vilkaviškio seniūnas Remigijus Kurauskas sakė, kad jam šis kaimynų konfliktas žinomas iki skausmo. Jis teigė kone kasmet iš vienos ar kitos pusės sulaukiantis kokių nors skundų.

„Atsimenu atvejį, kai vieną žiemą A. Baltrušaitienė kreipėsi dėl to, jog kaimynas jos pusėje sukrovė visą nuo savo kiemo nuvalytą sniegą. Abu gyventojai nuolat skundžiasi, kad į jų teritorijas iš priešingos pusės skraido plytos, akmenys ar nuorūkos. Sunku net suskaičiuoti, kiek kartų bandyta gražiai kalbėtis, taikyti, tačiau jei ir pavyksta kažkaip suvaldyti situaciją, visa tai būna laikina“, – teigė seniūnas.

Jis sutiko ir šįsyk patarpininkauti bei kartu su T. Augustaičiu nueiti pas A. Baltrušaitienę, kad kaimynas sutvarkytų lietaus nuvedimo sistemą. Visgi, kai seniūnas susiruošė tai padaryti, moteris atsisakė įsileisti. Ji tik atkirto, kad tikisi pagaliau gyventi ramiai, o kaimyno nenori net akyse matyti.

„Manau, jog šis nesutarimas bent trumpam pasimirš, tačiau po kurio laiko greičiausiai vėl teks mėginti taikyti abi puses. Tokie kaimynų konfliktai – gana įprasti. Kasmet tenka važiuoti pas tarpusavyje nesutariančius žmones ir bandyti ieškoti kompromisų. Konfliktų priežasčių būna įvairių: palaidi ar per garsiai lojantys šunys, į svetimas teritorijas užklystančios vištos, ne vietoje pasodinti medžiai ir pan. Dažniausiai sutaikyti nesutariančias puses būna labai sunku. Tiesiog tą akimirką konflikto dalyvius kažkaip apraminame, tačiau po kurio laiko senos nuoskaudos vėl iškyla į paviršių“, – apie seniūno kasdienybę pasakojo R. Kurauskas.