Atidengtas Gabrielės Karalienės atminimo suolelis

Toma BIRŠTONĖ

„Itin darbšti, pareiginga ir mylinti savo darbą“, – tokie ir panašūs epitetai apie iškilią asmenybę, kraštotyrinio darbo rajone pradininkę, Vilkaviškio krašto muziejaus įkūrėją, ilgametę jo vadovę bei Vilkaviškio rajono garbės pilietę Gabrielę Karalienę skambėjo Paežerių dvare per Muziejų nakties renginį. Nusipelniusiai kraštotyrininkei penktadienį atidengtas atminimo suolelis – pirmasis vardinis kraštiečių inicijuotas suolelis rajone.

Už nuopelnus kraštui

Vardinių suolelių idėja Lietuvoje – ne naujovė. Jie statomi kaip atminimo ir pagarbos ženklas kraštui nusipelniusiems žmonėms atminti, svarbioms intencijoms, įvykiams įamžinti.

Gabrielė Karalienė – neatsiejama Vilkaviškyje puoselėjamos muziejininkystės dalis, todėl pavasarį Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus darbuotojai su keliais iniciatyviais kraštiečiais pradėjo rinkti lėšas šios kraštotyrininkės atminimo suoleliui.

Šviesaus atminimo G. Karalienė – iškili asmenybė. Didžiąją dalį gyvenimo ji skyrė rinkti istorinei ir kraštotyrinei medžiagai. Beveik keturis dešimtmečius pedagogė vadovavo rajono kaimų tyrimo, vietovardžių ir muziejinės medžiagos rinkimo ekspedicijoms, stengėsi puoselėti iškilių mūsų krašto asmenybių – Vinco Kudirkos bei Jono Basanavičiaus – atminimą.

Atvyko dukra ir anūkai

Renginyje dalyvavę Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus vadovė Odeta Riklienė, ilgametis Švietimo skyriaus vedėjas Justinas Šačkus, kultūros centro-muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Elena Rupeikienė bei G. Karalienės vadovautą jaunųjų kraštotyrininkų būrelį lankiusi Kristina Auksoraitienė dalijosi ypač šiltais prisiminimais apie laiką, praleistą kartu su entuziastingąja Gabriele, gautas gyvenimiškas pamokas, nuveiktus prasmingus darbus, įskiepytą meilę gimtinei.

Į šventę iš Kauno atvažiavo ir G. Karalienės dukra Loreta kartu su sūnumis Laurynu ir Vainiumi. L. Karaliūtė sakė, kad į muziejų, kuriam ilgus metus vadovavo jos mama, atvyko po didelės pertraukos, maždaug po penkiolikos metų. G. Karalienės vaikaičiai Paežeriuose lankėsi pirmą kartą.

„Kiek pamenu iš vaikystės, prieš man užmiegant mama sėdėdavo ir rašydavo. Tokį patį vaizdą aš išvysdavau ryte atsikėlusi. Savaitgaliais mama eidavo po kaimus, rinkdavo medžiagą. Be to, atvažiuodavo daug ekskursijų iš visos Lietuvos, mama jas vesdavo. Būdama maža galvodavau: „Nejau visi važiuoja tik į Vilkaviškio rajoną?..“ Aš norėjau mamą matyti namie, deja, tas buvo retai. Krašto įprasminimas buvo jos gyvenimo tikslas, džiaugsmas ir svajonė. Ji buvo be galo darbšti, džiaugėsi, kad gali kažką padaryti dėl Lietuvos. Dabar, manau, mama labai džiaugtųsi matydama, kad taip įprasmintas jos atminimas“, – kalbėjo L. Karaliūtė.

Viešnia, meras A. Neiberka ir O. Riklienė perkirpo juostelę bei atidengė G. Karalienės atminimo suolelį. Jį kūrė vilkaviškietis kalvis Adolis Pečkys. Kaip sakė O. Riklienė, suoleliui rinkdami vietą gerai pagalvojo. Mažosios architektūros elementas pastatytas šalia oficinos, rožių apsuptyje.

Dvarininkų gyvenimas iš arčiau

Vėliau svečiai buvo pakviesti į teatralizuotą ekskursiją „Dvaras gyvas“. Muziejininkas Tomas Sušinskas ir gidė Lionė Kraulėdienė intrigavo senojo dvaro istorijomis ir pasakojimais. Rūmuose svečiai gėrėjosi Marijampolės kolegijos istorinio šokio grupės „Reverence“ (vad. Daina Misiukevičienė) pasirodymais. Teatralizuotomis scenomis buvo parodytas dvaro šeimininkų gyvenimas. Ponai lošė kortomis, vaišinosi aperityvu, jų damos mėgavosi arbata, poros šoko valsą. Buvo galimybė akies krašteliu pamatyti, kaip rūmų ponia, padedama siuvėjos, matuojasi įvairias sukneles.

Teatralizuotai parodyti aukštuomenės gyvenimą muziejininkams padėjo Vilkaviškio kultūros centro kolektyvai „Lelija“ (vad. Irena Šunokienė) ir „Lankupa“ (vad. Daiva Ambrasaitė). Renginyje grojo naujai susikūrusi Alvito kaimo kapela „Dratas“ (vad. Martynas Kasperaitis).

Dėmesys kalbininkei

Muziejų nakties dalyviai buvo kviečiami apžiūrėti atnaujintas ekspozicijas. Žmonės lankė parodą po „Žodžio ženklu“, skirtą kraštietei kalbininkei Valerijai Vaitkevičiūte atminti. Nors buvo tartasi, kad išsamiau šios filologės gyvenimą pristatys aktorė Larisa Kalpokaitė, kurios dėka dalis asmeninių daiktų dabar yra Paežeriuose, deja, ji negalėjo atvykti. Žmonių smalsumą patenkino istorikė E. Rupeikienė. Ji susirinkusiesiems pristatė kalbininkę, pasakojo apie jos išleistus žodynus, atliktus kalbos tyrinėjimus ir darbą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tie, kas nori aplankyti ekspoziciją ir sužinoti daugiau, turėtų paskubėti, nes paroda šią savaitę baigsis.

Ledainėje istorikė E. Rupeikienė surengė edukaciją „Matai ir matavimai senovėje“. Per ją žmonės bandė įminti mįsles, susijusias su skaičiais, aiškinosi, kokio dydžio yra kvorta, viedras, sprindis ir kiti senoviniai matavimo vienetai. Taip pat buvo proga dalyvauti muziejininkių Laimos Bartkienės, Astos Jakaitės ir Janutės Mailaitės vestose edukacijose.